Kaip jau žinome, reklamos pradmenys jau pradėjo formuotis Senovės Romoje. Jau tais laikais buvo žinoma, kad ta reklama, tačiau ji naudota labai siaurai ir tik tam tikriems konkretiems patiems svarbiausiams įvykiams pranešt. Bėgant metams (amžiams) reklama formavosi ir pasiekė tokį lygį, kokį matome šiandien (reklama tapo kiekvieno mūsų gyvenimo dalimi ir net neįsivaizduojame savo gyvenimo be jos). Pačios reklamos vystymuisi didelę įtaka turėjo socialinis gyvenimas ir filosofines konsepcijoms.
Šiame savo straipsnyje trumpai aptarsiu garsiausius žinomiausius reklamos teoretikus ir kaip jie apibūdino pačia reklamos sąvoką.
- Prancūzų socialogas G. Lebonas reklamą apibūdino kaip lemiamą vaidmenį visuomenės gyvenime vaidinanti minia. Po šio jo apibūdinimo, reklama pradėjo kreiptis ne į indivicualų žmogų, o į tam tikra socialinę visuomenės grupę.
- S. Freudo teorija pasižymi tuo, kad jis žmogaus gyvenimą dalino į tris dalis: nesąmoningą gyvenima, pasąmoniga gyvenima ir sąmoningą gyvenimą. Jis teigė, kad žmogus trokšta pasitenkinimo, tačiau tam trukdo visuomenėje sukurtas stabdis trukdantis jam elgtis kaip jis trokšta.
- Filosofas J. Dichteris yaptingą dėmesę skyrė būsimų vartotojų (tikslinės auditorijos) tyrimo analizei. Į pačią reklamos teoriją įvedė visiškai iki tol naują dalyką – destruktyvinio interviu sąvoką.
- Tačiau, tik D. Bakeris atliko daug tyrimų apie žmonių elgesį didelėse parduotuvėse. Žinomiausias jo eksperimentas – sublimacinis kinas. Taip pat, labai domino perspektyvųs reklamos plotai .