Archyvas
„Oskarų“ belaukiant: tarpgalaktiniai karai
2010-03-06 12:51
Keista – kiek nublėsus kosmoso odisėjų ir mokslinės fantastikos populiarumui, „Oskarai“ pagaliau pradeda jį pastebėti. Nuo „Įsikūnijimo“ iki „9-ojo rajono“. Ir nors „Žvaigždžių kelias“ nominuotas tik paprastai fantastikai skiriamiems apdovanojimams, savo koją pro nominacijų duris filmas „įkišo“. Taip, šiemet Akademija išties pagerbė fantastikos žanrą.
Filmo plakatas.
Kita vertus, filmas – vien dėl milžiniškos ištikimiausių mokslinės fantastikos fanų bazės – padarė nemažą įtaką filmų pasaulye. Kaip rašėme, jis buvo „tituluotas“ labiausiai vagiamu internete filmu, be to, nelabai kas ir tikėjosi, kad jis taip nusiaubs kino teatrų kasas.
„Žvaigždžių kelias“ nominuotas trims apdovanojimams: geriausi vizualinių efektų, geriausio garso montažo ir geriausio grimo. Dėl pirmųjų dviejų negalime nieko pasakyti, kadangi konkurentai – stiprūs, tačiau grimo srityje filmas konkurentus, manome lenkia. Sugebėjimas antakių, plaukų ir kitokios ausies formos pagalba sukurti visą ateivių rasę, kurios atstovą įsimyli didžioji dalis dailiosios lyties mokslinės fantastikos fanių (tiesa, tai – neįspūdingas skaičius) tikrai vertas „Oskaro“.
Kadras iš filmo.
Abejojame, ar verta pasakoti filmo siužetą, kadangi žinantieji, apie ką rašome, jį nujaus ir taip, o nežinantieji vis tiek nieko nesupras. Pasakysime tik tiek: tai – ne tas pats „Žvaigždžių kelias“, kurį televizorių ekranuose matei prieš kelis dešimtmečius. Legendinį serialą reikėjo „prikelti“ ir visi suprato, kad to padaryti su tais pačias, 40 metų pasenusiais herojais nebus įmanoma. Skepticizmas bujojo visose prognozėse. Tačiau be reikalo J.J. Bramsas pasirinko rizikingą, tačiau puikiai suveikusį sprendimą – herojai buvo „atnaujinti“. Kai kurie keliavo laiku, kai kurie užleido vietą savo atžaloms, tačiau „Žvaigždžių kelias“ yra pasaka suaugusiems, taigi viskas neatrodė „perspausta“. Be to, žiūrėti gali ir apie serialą daug nežinantys, kadangi suteikiamos gana išsamios personažų priešistorės.
Todėl kaip mokslinė fantastika, manome, filmas yra neblogas. Smagu prisiminti vaikystę ir didvyrių karus, pasiaukojimą ir pasididžiavimą. Filme naudotos technologijos po kelių metų tikriausiai atrodys tokios pačios atgyvenusios kaip pirmosios „Žvaigždžių kelio“ serialo dalys, tačiau kol kas filmas visiškai pateisina savo paskirtį – pramoga, teikiama fantazijos.
Smagus faktas „Post Scriptum“: lietuviams tikriausiai smagu bus klausytis vieno iš antraplanių veikėjų (septyniolikmečio genijaus) rusiško-lenkiško-rytų europos akcento ir posakių. Bent kaip juos įsivaizduoja ne rytų europiečiai.
Žiūrėti, jei pasiilgote senų gerų veiksmo žygių kosmose
Nežiūrėti, jei ateities spėlionės jūsų galva – jau praeitis. Dabar madinga staugti vilkolakio arba kitos antgamtinės būtybės balsu.
Barbora Bernotaitė