Archyvas
Kino repertuarai
„Popiežė Joana“: paslaptis po abitu (9)
2010-01-20 13:40
Režisierius: Sönke Wortmann
Originalus pavadinimas: Pope Joan
Visi žinome: viduramžiais moterimi gimti buvo baisu. Juk joms negalima mokytis, rašto paslaptys skirtos ne tik išskirtinai dvasininkams, bet dar ir tik vyrams. Mergaičių vieta – prie puodų ir verpimo ratelių, šalia vyro kojų. Visa tai skaitėme istorijos vadovėliuose, ir visa tai mums primins „Popiežė Joana“.
Tačiau filmo nebūtų, jei Joana būtų tiesiog susitaikiusi su savo lemtimi. Žuvus jos broliui, mergina pasislepia po vyriškais rūbais ir įstoja į vienuolyną. Pasikeitusi vardą į vyrišką ir tapusi broliu Jonu Anglu, Joana ima uoliai studijuoti. Ir, žinoma, tarnystei Dievui – juk tuomet šie du dalykai buvo neatskiriami. Uoli mergina dirba smarkiau už kitus – juk jai yra nuo ko bėgti (viduramžių moterėlės likimas neatrodo saldus), taigi ji netrunka būti pastebėta bažnyčios vyresnybės. Mergina pamažu ima kilti karjeros laiptais ir patenka ten, kur svajoja patekti visi dvasininkai – į Romą. Tačiau daugėjant atsakomybės, užimant vis svarbesnes pareigas, randasi daugiau pavydo ir ypač įdėmių žvilgsnių.
Žinoma, viską sugadina meilė. Tai duoda filmui pagrindinį prieskonį, kadangi romantiški santykiai baigiasi ne tik sudaužyta širdimi, bet ir... pilvuku. Kol kas naujas formas reikia kažkaip paslėpti po rūbais. Vienas Dievas težino, ką daryti su gimsiančiu meilės vaisiumi.
Įdomi smulkmena: Joaną vaidina Johanna Wokalek. Smagus vardų sutapimas.
„Popiežė Joana“ pastatyta pagal to paties pavadinimo rašytojos Donna‘os Woolfolk Cross knygą, kuri sulaukė didelio pasisekimo. Šis filmas – tai „Vaikinai neverkia“ bažnyčioje. Hilary Swank versija mums patiko, pažiūrėsime, kaip bus su „Popieže Joana“.
Eiti, jei kova už feminizmą jums teikia laimės.
Neiti, jei negalite nurimti, kol istorinėse dramose nerandate netikslumų.
Barbora Bernotaitė