Archyvas
Spektakliai
Nacionalinės premijos laureatas kviečia dvejoti (komentarai)
2010-03-12 15:00
Drąsiai galime sakyti, kad šiemet Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto režisieriaus Jono Rimgaudo Jurašo naujausią spektaklį „Dvejonė“ pernai matėme vieni pirmųjų. Tiesa, pačioje rugsėjo pradžioje buvo rodomas tik būsimo spektaklio eskizas, tačiau ilgai laukti tikrosios premjeros taip pat nereikėjo. Ji žiūrovams pristatyta spalio 11-ąją.
Po kurio laiko „Dvejonė“ vėl grįžta į sceną. Šįkart – Menų spaustuvėje. Atėję į ją kovo 21 dieną 19 valandą galėsite pamatyti, kaip dvejonę perteikia režisierius J. Jurašas.
Režisierius Jonas Jurašas. Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.
Šis apie mūsų elgesį ir jo priežastis pamąstyti priverčiantis spektaklis pastatytas pagal to paties pavadinimo (angl. „Doubt“) Amerikos airio scenaristo Johno Patricko Shanley parašytą ir prestižinę Pulitzerio premiją 2005 metais pelniusią pjesę.
Trumpai spektaklio siužetą galima nupasakoti taip: jis plačiai praveria duris į vienuolių ir kunigų globojamos mokyklos „virtuvę“ arba, režisieriaus J. Jurašo žodžiais, „intensyvų mikrokosmosą, jungiantį keturis veikėjus“. Mokyklai vadovauja tikra kietakaktė sesuo Aloysijus (vaidina Eglė Mikulionytė). Ji netiki nė vienu jai sakomu žodžiu ir viską tikrina, nuolat turi virtinę klausimų ir patarimų nuolankiajai, mokytojos profesijai itin atsidavusiai seselei Džeims (Vaida Būtytė).
Veiksmas įsisiūbuoja, kai paaiškėja, kad kunigas (Povilas Budrys) galbūt davė mišių vyno vienam iš mokyklos auklėtinių – vieninteliam mokykloje juodaodžiui berniukui. Sesei Aloysijus tai sukelia įtarimą, o gal, kaip paaiškėja vėliau, ir dingstį jai nepatinkantį kunigą išguiti iš mokyklos.
Kunigas (aktorius Povilas Budrys). Mariaus Macevičiaus nuotr.
Liko nepaminėta ketvirtoji spektaklio veikėja – savo vaiku itin besirūpinanti juodaodė motina misis Maler (vaidina Oneida Kunsunga).
Jau rašėme, kad didžiausią įspūdį šiame spektaklyje mums paliko profesionali vaidyba – kiekvienas „Dvejonės“ charakteris itin tvirtas, nė vienu iš jų žiūrėdamas neabejoji. Todėl dviejų spektaklio aktorių teiraujamės, kaip jos pačios apibūdintų savo kuriamus personažus.
„Seserį Džeims pavadinčiau Šviesa, Pirmapradžiu Tyrumu arba – dar tiksliau – Šaltinio vandeniu, kuris tekėdamas nuoširdžiai stebisi ir džiaugiasi, kad savo kelyje sutinka gyvius, akmenis, paukščius, – CityOut sako šią heroję spektaklyje įkūnijanti aktorė Vaida Būtytė. – Paleidus į Šaltinį kad ir nedidelę srovelę nuodingo skysčio srovė jį nuneš ir tiems, kurie yra pakeliui. Žinoma, per tam tikrą laiką Šaltinis išvalys savo vandenis, tik Jis jau žinos, kas yra nuodai. Manau, ši vaikiška metafora puikiai atitinka seserį Džeims.“
Misis Maler vaidinanti Oneida Kunsunga sako, kad vienintelio mokykloje juodaodžio berniuko mama į spektaklį įneša naujų spalvų – „nes ji yra iš kito pasaulio, kitos terpės“. „Tuo ji labai skiriasi nuo kitų personažų ir nusistovėjusios tvarkos. Misis Maler pasaulį mato kiek kitaip, jame jai nėra viskas vien juoda ir balta. Ji tiesi ir teisinga, kovojanti motina. Todėl jos išsakyti žodžiai yra lyg sėkla, kuri ir pasėja dvejonę sesers Aloysijus širdyje. Mano kuriamas personažas turi savo tiesą ir šventai tiki tuo, ką sako, todėl čia vietos dvejonei nelieka.“
Į spektaklį eiti, jei jums patinka stiprių charakterių žmonės.
Neiti, jei einate tik į tokius spektaklius, iš kurių išėjus nereikia savęs apkrauti įvairiomis įkyriomis mintimis.
Toma Jonuškaitė