Archyvas
Kiti renginiai
Varstomų durų koncertas (interviu)
2009-08-26 13:00
Ar esate skaitę John Irving romaną „Našlė vieneriems metams“? Pamenate, jame yra skyrius, kuriame pasakojama apie duris grindyse? Pagal šį skyrių buvo sukurtas ir filmas „Durys grindyse“.
Tos durys iš romano skleidžia šiurpinantį garsą ir gąsdina šios tėvo pasakojamos istorijos klausančius vaikus.
CityOut tikisi, kad nuo rugsėjo 24 iki spalio 8 dienos Muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42) lankytojų varstymo lauksianti meno instaliacija „Skambančios durys“ nebus tokia šiurpinanti, o pakraus kur kas geresnėmis emocijomis. Šio projekto sumanytojas Julijonas Urbonas CityOut sako, kad akademijos durys skirtingas kompozicijas gros pagal tvarkaraštį. „Visiems bus galima „pagroti“ durimis ar tiesiog paklausyti nuolatinių lankytojų „grojimo“, – sako jis.
„Skambančių durų“ dirbtuvė. Modelis. Julijono Urbono nuotr.
– Pristatydami šį projektą sakote, kad durų skleidžiamas garsas yra pastato „veidas“, o varstydami duris tarsi „spaudžiame ranką“ namui ir savotiškai sveikiname pastatą. Na, o jis durų skleidžiamu garsu – cypiančiais vyriais, barbenimu – lyg pastato balsu sveikina įeinančius. Šiuo atveju durų išvaizda nėra tokia svarbi, ir nors jos gali būti visiškai vienodos, verdami jas jausimės skirtingai, jei tai yra, tarkime, bažnyčios ir banko ar ministerijos durys. Kaip gimė šio projekto idėja? Ir kodėl pagrindiniu objektu pasirinkote būtent duris, o ne kurią nors kitą namo „kūno dalį“ – langus, kambarius, kaminą? – klausiame Julijono Urbono.
– Idėja gimė instinktyviai, stebint, kad durys yra toks kasdienis ir banalus, bet, pasirodo, taip mažai plėtotas objektas plačiąja estetikos prasme. Kita vertus, mane žavi durys dėl savo daugiaprasmiškumo bei iliustratyvumo.
Nagrinėjant tam tikras durų savybes galima atskleisti platesnes daiktinės kultūros prasmes. Pavyzdžiui, pažymint durų galimybę diskriminuoti tam tikrus lankytojus (silpnesniems ar senesniems lankytojams durys gali būti per sunkios arba būti su spyna) atsiskleidžia daikto galia įkūnyti tam tikras vertybes ar politines idėjas.
Šiuo atveju dizainas nebėra paprasčiausia durų išvaizda, bet visa paletė galimybių sukelti ar išprovokuoti unikalius įvykius, vykstančius būtent dėl durų. Įsilaužimas į banką ar pabėgimas iš kalėjimo yra vieni tokių pavyzdžių.
– Projektas „Kalbančios durys“ turi kelias dalis – „Girgždančios durys“, „Skambančios durys“ ir t. t. Papasakokite apie tai plačiau.
– Projektą sudaro penkios dalys – „Demokratiškos durys“, „Skambančios durys“, „Skaičiuojančios durys“, „Dvejojančios durys“ ir „Durų dirbtuvės“. Visos jos nagrinėja durų reiškinį skirtingomis perspektyvomis: politine, garsine, socialine, poetine, fenomenologine ir t. t. Plačiau pasakoti nenorėčiau, nes idėjos dar plėtojamos.
– Iki rugsėjo 18 dienos kiekvienas norintis gali sukurti savo kompoziciją durims – galbūt ji irgi skambės varstant Muzikos ir teatro akademijos duris. Ar jau sulaukėte pirmųjų darbų? Jei taip, kokie jie?
– Trumpa „Skambančių durų“ kompozicijų trukmė ir grojimo principas (durų varstymas) – unikalus iššūkis muzikantui. Durys tampa ir instrumentu, ir scena, ir įkvėpimo šaltiniu.
Konkurse dalyvaujantys kompozitoriai įkvėpimo semiasi iš girgždančių vyrių, tai yra jų garsinių savybių, durų performatyvumo, durų kaip garso užuolaidų ir taip toliau.
Pasiūlymų gaunu ir iš kitų sričių specialistų. Pavyzdžiui, vienas dizaineris įgarsins duris kaip grojančią atvirutę, architektas į kompoziciją „perkels“ savo namų durų girgždesį.
– Koks šio projekto likimas: ar jis vienkartinis, ar planuojate jį tęsti, papildyti naujomis dalimis?
– Projektą vainikuos knygutė-katalogas, o instaliacijos bus demonstruojamos elektroninio meno konkursuose ir parodose. Tikiuosi, pagaminsime ir kelis produktus durims, kuriuos bus galima įsigyti dizaino parduotuvėse.
Kad durys „skambėtų“, ant jų sumontuojama speciali elektroninių sistemų įranga. Julijono Urbono nuotr.
– Kodėl jums įdomi durų garsinė estetika?
– Dėl kelių priežasčių. Viena, menkas dizainerių ir architektų dėmesys, skiriamas architektūros garsui – ne erdvinei akustikai, o garsui, skleidžiamam pačios architektūros. Kita varomoji jėga – visuotinė Vakarų kultūros obsesija vizualinei kūrybai.
„Skambančios durys“ yra savotiškas mėginimas prikelti garsinę daiktų estetiką iš letargo. Kodėl pirkdami duris galime rinktis tik vizualines jų ypatybes? Mano siūlymu duris būtų galima rinktis ir pagal jų skleidžiamą garsą.
– Kokios durys jums pačiam labiausiai patinka? Gal yra kokios nors įstrigusios, giliai atmintyje įsirėžusios, ypatingos, kurių negalite pamiršti?
– Durys, specifiškai pasireiškiančios kine: mikrogravitacinės durys Stanley Kubrick filme „2001: Kosminė odisėja“, durys užprogramuotos mylėti savo darbą Garth Jennings filme „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“, durys kaip psichologinis barjeras Roman Polanski „Pasibjaurėjime“, bauginančios durys Alfred Hitchcock siaubiakuose ir panašiai.
– Ar ėmęsis šio projekto ėmėte atidžiau apžiūrinėti pastatų duris?
– Ne tiek pačias duris, kiek įvykius, vykstančius aplink jas.
– Ar pagal pastato duris galima spręsti apie patį pastatą arba apie tuos, kurie jame gyvena, dirba?
– Ne visada. Juk durys dažniausiai pasirenkamos tik pagal ekonominius kriterijus.
– Kokios Jūsų namų durys?
– Neišskirtinės.
– Pristatymi projektą sakote, kad veriamų durų garsas veikia ir kitus, tiesiogiai nesusijusius su durimis, esančius pastato viduje. Kokius žmones jūs pats atpažįstate iš veriamų durų garso?
– Visus žmones, kuriuos esu girdėjęs varstant duris bent tuziną kartų.
• Julijonas Urbonas yra interakcijos dizaineris ir Londono Karališkojo meno koledžo (Royal College of Art) doktorantas. Laisvalaikiu jis kuria naujus dizaino žanrus, kuriuose vartotojas atlieka pagrindinį vaidmenį.
Toma Jonuškaitė