Archyvas
Kaip nufotografuoti gerą portretą? (3)
2010-03-23 15:52
Fotoaparatas tapo neatsiejama, kone kiekvieną gyvenimo akimirką įamžinančia priemone. Išpopuliarėjus „skaitmenai“ fotografuojame viską iš eilės ir tikrai dideliais kiekiais. O ypač žmones. Tačiau dažnai rodydami fotografijas kitiems suprantame, kad nors ir koks gražus mūsų draugas, nuotraukoje jis atrodo nekaip. Kaltas fotografas ar modelis?
Amžina dilema, tačiau jei pradėtume atidžiau žvelgti pro objektyvą, suprastume, kad portretą fotografuoti yra tikrai sudėtinga. Tačiau ne taip sudėtinga, kad to nebūtų galima išmokti.
Taip teigė ir fotoaparatų gamintojos ,,Nikon‘‘ atstovai, savaitgalį surengę seminarą, kuriame buvo mokoma portretų fotografavimo gudrybių. Tai nebuvo techninė ir sausa paskaita apie „studijinį fotografavimą, kaip pasukti lempą ar pastatyti modelį, kad jis neatrodytų storas“. Savo asmenine patirtimi dalijosi vienas žymiausių Lietuvos portretinės fotografijos atstovų Algimantas Aleksandravičius.
Henrikas Daktaras. Iš fotografijų ciklo „Zona“. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
A. Aleksandravičius fotografuoja daugiau kaip 20 metų. Nuo 1997-ųjų jis ėmėsi vienos sudėtingiausių sričių – portretinės fotografijos. Tad patirties turi sukaupęs tikrai daug.
A. Aleksandravičius portretus pradėjo fotografuoti atsitiktinai. Tiesiog gyvendamas Panevėžyje buvo sukrėstas, kad mirus žymiam aktoriui Kaziui Vitkui, kuris pats fiksavo teatro chronologiją, neliko jokios ryškesnės jo nuotraukos. Nuo tada A. Aleksandravičius pradėjo fotografuoti Juozo Miltinio teatro aktorius bei kitus žymius Lietuvos ir užsienio kultūros atstovus.
Ką fotografas akcentuoja kurdamas portretą?
• Veidas. Didžiausią dėmesį portretinėje fotografijoje A. Aleksandravičius skiria veidams, nors nevengia ir viso žmogaus ūgio fotografijų. Tačiau būtent veidai, išdidinti ir priartinti, suteikia žmogaus atvaizdui monumentalumo ir dramatizmo.
Fotografas nepataikauja savo modeliams. Jis neslepia fizinio bjaurumo, kaip ir senatvės, ligos paliekamų pėdsakų. Tačiau fotografijose tas fizinis nepatrauklumas apsiverčia ir tampa išskirtiniu, charakteringu žmogaus bruožu. Dėl to A. Aleksandravičiui labiausiai patinka fotografuoti pagyvenusius menininkus, kurių veidus išvagojusios raukšlės – tokie veidai labai charakteringi ir emocingi.
Aktorius Gediminas Girdvainis. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
A. Aleksandravičius daugiausia fotografuoja vyrų psichologinius portretus, nes ,,moterys nori atrodyti ir yra gražios. Jos visada pasidažo, o ir befotografuodamas stengiesi joms įsiteikti, parodyti jų patrauklumą‘‘.
• Aksesuarai. Prieš fotografuodamas portretą A. Aleksandravičius visada iš anksto pasidomi žmogaus biografija, pomėgiais, taip pat, kaip pastarasis atrodo. Taip daug lengviau perteikti jo charakterį, emocijas. Nors kartais tenka ir improvizuoti. Gavęs užsakymą nufotografuoti rašytoją ir žurnalistą Ričardą Gavelį, A. Aleksandravičius kaip pagrindinį akcentą sugalvojo panaudoti jo akinius. „Man įstrigo jo akiniai – tokie įdomios formos. Tuomet susiradau labai panašius ir išdaužiau vieno jų stiklą. Žurnalisto kolegos iš „Respublikos“ sakė, kad Gavelis tikrai nesutiks jų užsidėti, nes yra rimtas žmogus. Ir žinoma, jis nesutiko. Tačiau paaiškinau, kad akiniai labai atspindi žurnalisto asmenybę – juk jis rašo apie įvairias nelaimes bei kriminalus, tad ir akiniai tokie „nukentėję.“
Rašytojas Ričardas Gavelis. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
• Apšvietimas. A. Aleksandravičius beveik atsisako dienos šviesos ar studijų ir dirba portretuojamojo namuose ar kitoje jam artimoje aplinkoje. Dirbtinis apšvietimas visada yra labai gyvybingas, suteikia portretui dramatiškumo. Labiausiai fotografas mėgsta vienakryptį (pavyzdžiui, šviesa eina pro langą) apšvietimą. Jei nėra natūralios lauko šviesos, jis naudoja apšvietimą, esantį fotografuojamojo aplinkoje – stalinę lempą, žvakės šviesą, vietinį patalpos apšvietimą ir panašiai.
Poetas Sigitas Geda. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
• Kompozicija. Fotografas retai naudoja centrinę kompoziciją, nes ji nuobodi. Todėl jis stengiasi fotografuoti iš įvairių kampų. Kartais net nukerta galvą, smakrą, taip sukurdamas monumentalią nuotaiką. Todėl fotografuojant nereikia patingėti ir pajudinti objektyvą ieškant įdomesnių sprendimų.
Poetas Vytautas P. Bložė. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Išvardintieji portreto fotografavimo aspektai tikrai nėra universalios tiesos, kaip gerai perteikti portretą. Tai greičiau asmeniniai A .Aleksandravičiaus įspūdžiai ir istorijos, kurios padeda geriau suvokti, kokiais metodais menininkas naudojasi.
Ir pabaigai – paskutinis A. Aleksandravičiaus patarimas: „Nesistenkite fotografija perteikti asmenybės bruožų, nes tai labai subjektyvu. Tiesiog stenkitės padaryti gerą fotografiją.‘‘
Daugiau informacijos apie kompanijos „Nikon“ organizuojamus mokymus ir seminarus rasite čia.
Rasa Barčaitė