Pradžia – Muzika

Ačiū už jūsų balsą!

Ryklys ir jo „Bangos“ (interviu) (4)

2010-02-01 15:00

CityOut dar sausio pradžioje rašė apie pirmąjį savo atradimą šiemet. Kaip muziką vaizdais įprasminančio projekto „Rüt Rüt“ įkūrėjas žinomas Ryklys, tiesa, dar prieš Naujuosius ėmė draugus ir kolegas kviesti susipažinti su jo plokštelių kolekcija. Vakarai, tinklalapis ir laida radijo stotyje „Neringa FM“ pavadinti „Bangomis“.

Simboliška, kad „Bangas“ pirmą kartą išbandėme pajūryje. Sausio 29-ąją Ryklys su plokštelėmis, vos tilpusiomis į vieną sakvojažą ir vieną krepšį, lankėsi Klaipėdos vyninėje „Tappo D’Oro“. Mes – kartu.

Vyninėje mus pasitiko kiekvieną penktadienį ten siaučiantys „Tappo In Ritmo“ rengėjai atstovai. Jie svečio iš Vilniaus garbei taip pat išsitraukė vinilinius ginklus. Netrukus darbo ėmėsi pats Ryklys, o mes pamažu grimzdome į melodijas. Miksų čia neieškojome, jų ir netrūko. Taip pat netrūko stilistinių ar ritminių ribų. Liejosi viskas nuo „šokinio“ prancūzo Joakim iki „Talking Heads“ ar net „Vairo“. Beje, ši grupė – iš gimtojo Ryklio miesto Šiaulių. Ir tai tikrai ne sutapimas!

Nors išsamiai papliurpti apie vakarėlius, koncertus ir renginius niekada neatsisakome, šįkart mikrofoną perduodame pačiam „Bangų“ sukėlėjui. CityOut tik užduoda klausimus, pasakoja Ryklys.

– Kol kas geriau esi žinomas kaip vidžėjus. Kaip ir kodėl sugalvojai stoti ir už DJ pulto?  

– Jau kuris laikas esu persivalgęs vaizdo. Sunkiai išstenu kažką naujo, sunkiai spaudau mygtukus kompiuteryje ir vis sunkiau darėsi pasotinti saviraiškos apetitą. Manau, po tiek metų darbo su vaizdais tai natūralu. Lygiai taip pat natūraliai išlindo poreikis dalintis muziką. Ja domėjausi ir ja gyvenau pakankamai seniai, ir būtent muziką mane privertė kažkada pradėti kurti vizualizacijas. O kasinėti atlikėjus, eiti į koncertus pradėjau dar Šiauliuose, kur įvyko ir pirmieji bandymai atsistoti už pulto.

Dabar aš labiau muzikos selektorius ir entuziastas, tikrai nevadinčiau savo dabartinės veiklos didžėjavimu. Man daugiau magijos turi radijas ir baro tipo aplinka nei klubas, kuriuo paprastai gyvena didžėjai. Mėgstu dalintis muzika su žmonėmis, kuriuos pažįstu arba su kuriais nesunku susipažinti užleidus vieną ar kitą dainą. Ir dar – nemoku miksuoti (kas kartais ir nepamaišytų), tad, manau, iš manęs nekoks tikrai didžėjus!

 – Beje, kas ir kada tave inspiravo užsiimti vaizdais?

– Devyniasdešimtųjų Šiaulių reivai, gyvenimas ir pirmieji multimedijos žingsniai Kaune, kur ir užgimė „Rüt Rüt“. Ir, kaip jau minėjau, nuolatinis muzikos klausymas ir noras ją vizualizuoti.  

– Kodėl „Bangos“? Kieno bangos?

– Nes nežinai, kur prasideda ir nežinai kur baigsis, ir tai be proto įkvepia. Nes garsas irgi yra bangos ir gerą dainą gali vadinti mažu vandenynu. Nes jūros vaizdu ir garsu susižavėjau būdamas pyplys. Nes esu Ryklys, o jiems bangos gyvybiškai būtinos.

 – Kol kas renginių buvo nedaug, bet ne vienoje vietoje. Ar toks ir principas – keliauti po barus ir kavines? Ar norėtum kažkur apsistoti?

– Tai nėra principinis dalykas, tačiau dažnai ir pati vieta turi tam tikrą krūvį, kurį norisi išnaudoti. Vienas baras juodas, kitas su arkomis, trečias medinis. Yra juk skirtumas, kaip skambės ta pati daina skirtingose vietose. Be to, kiekvienas „Bangų“ renginys skiriasi nuo prieš tai buvusio. Skiriasi žmonės, kuriuos kviečiu groti ir kviesdamas nuolat pagalvoju, kuri vieta geriausiai tiktų jų muzikai. Aišku, ne paslaptis, kad tų vietų skaičius labai ribotas, todėl bent jau kol kas Vilniuje paprastai plaukioju tarp dviejų trijų barų.

Kažkur apsistoti tikrai nėra kol kas poreikio. Užtenka, kad su radijo „Bangomis“ apsigyvenau draugiškoje „Neringa FM“, o renginiai tegul nesiriša prie jokios vietos. Taip tik įdomiau.

 – Kur groti smagiausia? O šokti?

– Jei kalbėtume apie vietas, groti ir šokti smagu ten, kur ateina draugai ir atsiveda dar draugų. Tik tiek ir reikia. Bet taip pat tikiu, kad smagiai grotusi gyvame eteryje, pasistačiuis kavos puodelį ir vapant vieną ar kitą atlikėjo vardą į mikrofoną.  – Vilnius ir Klaipėda jau bangavo. Ar pasiseks kitiems Lietuvos miestams?  – Taip, taip, keliauti gera, ir tikiuosi, kad pavasariop aplankysiu ir naujus miestus. Taikinyje – Kaunas ir, žinoma, gimtasis Lietuvos Mančesteris. Čia, ko gero, reiktų pasakyti, kad sektumėte „Bangų“ blogą, kuriame ir skelbiu būsimus renginius.

 – Groji tik plokštelėmis. Ar didelė tavo kolekcija? Kaip dažnai ir kokiais būdais ją pildai? Tai principo reikalas ar kažkas kito?

– Na, tikrai neskaičiavau. Jau geri dveji metai kaip „persijungiau ant“ plokštelių ir per mėnesį paprastai atsiranda apie dešimt naujų egzempliorių. Pildau standartiškai – „Juno.co.uk“, „Decks.de“, „Thelonious“ parduotuvėse. Keliaudamas užsienyje būtinai lendu į įrašų parduotuves, knisuosi ir Kalvarijų bei kituose turguose.

Jei klausi kodėl vinilas, tai man jis buvo atsakymas, kai pradėjau ieškoti formato, kuriuo noriu kaupti muziką ir kuris garantuotų kokybišką skambesį. Kokybišką turiniu, o ne atkūrimo galimybėmis. Nesu audiofilas ir namuose neturiu hi-end‘inės technikos. Plokštelės yra nemažas filtras turiniui – ne bet kas, ypač šiandien, į šį formatą patenka, taigi tai reiškia, kad turėsiu mažiau muzikinių šiukšlių. Dar man patinka plokštelės apčiuopiamumas ir kažkodėl, atrodo, joks kitas formatas nesuteikė muzikai tokių gražių rūbų. Bet visiškai nesu nusitaikęs prieš skaitmeninius formatus ar kompaktinius diskus. Juos, velniai rautų, taip lengva transportuoti ir tai kartais toks didelis  privalumas!  

– Kuo tiki Lietuvos muzikos scenoje?

– Džiaugiuosi „Soy Farm“ sugrįžimu, patinka suaktyvėjusi „Tytia Mina Teremina“ veikla ir iš naujo įsibėgėjantis Golden Parazyth. Patiko trumpam atgijusi „Zima“. Nykštys aukštyn už „Empti“ ir visas kitas Pabliko iniciatyvas. „Love In Slow Motion“ vaikinai jau beveik metai, kaip sėkmingai skleidžia naują muzikos virusą Vilniuje. Dar vienas malonus atradimas – Syntsoulsizer. Like‘inu nemiegantį „Mondayjazz“ variklį. Ir tikiu, kad čia ne pabaiga, nes juk ne viskas mano akis ir ausis pasiekia.

Diskoteka „Bangų“ nepavadinsi. Turbūt ir nereikia. Bet galima pritaikyti kažkur perskaitytą terminą „sėdimoji diskoteka“ ar „klausoteka“. Tiesa, muzikai, taurėms ir laikrodžio rodyklėms įsisiūbavus gali nutikti visko. Paskutinį sausio penktadienį taip ir buvo – apie vidurnaktį skambant „Depeche Mode“ bombikei „Everything Counts“ abejingų rankų ir kojų neliko.

Abejingi nelikome ne tik patiems kūriniams, bet ir jų, jei galima taip pasakyti, pateikimui ir priežiūrai. Kiekviena plokštelė ištraukiama ir atgal į voką įdedama švelniai, kruopščiai, be jokio streso ar skubos, kaip dažnai nutinka „tikruose“ klubiniuose renginiuose. Nes tai – asmeninė Ryklio kolekcija, perduodama su dėmesiu ir meile, o ne žaibiškas miksas su būtinybe kuo greičiau pašokdinti linksmintis nusiteikusią publiką.

Vienintelis penktadienio „Bangų“ minusas – ankstyva pabaiga. Tokia jau susiklosčiusi klaipėdiečių „Tappo in Ritmo“ tradicija, kurios pakeisti, deja, neišeina. Senamiestis, kaimynai... Patys suprantate. Artimiausios „Bangos“ tokios problemos neturės. Ryklys pasisupti savo plokštelių ritmuose kviečia vasario 12-ąją. Veiksmas vyks „ŠMC kavinėje“, kuri sąžiningai veiks iki paskutinio mohikano. Gros ir Ryklio pagirti „Tytia Mina Teremina“ bei „Pornography“.

  Eiti, jei mėgstate nustebti, atrasti ir apsidžiaugti, galbūt net įsimylėti muziką iš naujo.
Neiti, jei didžėjus jums – dievas, grojantis palubėje ir it maną dalinantis nepriekaištingus miksus.