Pradžia – Muzika – Diagnozė

Archyvas

Ačiū už jūsų balsą!

Vilnių užbūręs Fado (foto)

2009-08-12 14:02

Pernai Kristupo vasaros festivalio publiką užbūrusi Joana Amendoeira vakar su grupe grįžo į Vilnių tam, kad per visą šio festivalio gyvavimo laiką įvykų didžiausias koncertas. Šį kartą - nauja programa, kurioje prie pasaulyje pripažintų meistrų prisijungė ir lietuvių muzikantai.

Dideli įspūdžiai prasidėjo jau Vilniaus mokytojų namų prieigose: geras pusvalandis prieš renginį, o žiūrovų, laukiančių galimybės nusipirkti bilietą eilė nusitęsė iki pat Klaipėdos gatvės. Turėjusiems išankstinius bilietus ar pakvietimus taipogi teko luktelti eilėje, kuri pasirodė ne ką mažesnė už laukiančiųjų dar tik įsigyti juos.

Kiemelis senokai jau buvo toks nepereinamas – žmonės sėdo visur, kur tik rado neužimtą lopinėlį žemės: scenų prieigose, pašonėse, o kai kurie įsitaisė net ir už scenos. Smagu, kad net ir perpildytame kiemelyje nuotaikos laikėsi pakilios. Portugalų-lietuvių pasirodymo teko kiek luktelti, nes bandančiųjų patekti vidun vis nemažėjo. Šioks toks vėlavimas ir scenoje pasirodė fado meistrai.

CityOut.lt nuotr.

Klasikinį fado dažniausiai atlieka moteris. Įprastai dėvimi tamsūs drabužiai ir visuomet pečiai yra apgaubti juodu šaliu, kuris simbolizuoja gedulą Amalijos Rodrigues garbei, kuri, nors ir nebuvo pirmoji fado atlikėja, tačiau tapo šio žanro simboline asmenybe, ištobulinusia ir pristačiusia jį aukštuomenei. Greitai pasibaigęs dainininkės gyvenimas tapo neatsiejamas nuo fado mito, o su ja lyginamos visos vėlesnės šių dainų atlikėjos.

Nors fado žanras neturi itin griežtų ribų (tai - tam tikros struktūros daina), nuo kitų dainų jį skiria ypatinga, sunkiai apibrėžiama, bet iš karto atpažįstama prigimtis: kokia bebūtų dainos nuotaika (melancholiška, skausminga arba žvali ir pakili), ji paženklinta neišsenkamo, nesibaigiančio, švelnaus ilgesio (saudade), kurį J. Amendoeira išreiškia ne tik skambiu balsu, bet visu kūnu. Vertėjo Jums tikrai neprireiks.

CityOut.lt nuotr.

O Joana Amendoeira su legendine Amalija Rodrigues gretinama turbūt dažniausiai: jaunystė, temperamentas, polėkis, talentas, grožis, užburiantis balsas, aistra ir nesustabdomas polėkis dainuoti. Ne veltui svetur ji vadinama savo šalies ambasadore.

Ir tuo įsitikinti galėjo kiekvienas, vakar vakare apsilankęs Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, - vos tik atlikėjai pradėjus dainuoti, portugalų kalba tapo suprantama ir lietuviams, patirtys ir išgyvenimai pasirodė artimi ir pažįstami ir sentimentalus susižavėjimas, rodos, sklandė ore. Gilus portugališkas tikėjimas likimu, blaivų protą nustelbiantys jausmai ir beribis ilgesys – saudade. Kiekvienas bent jau kartą gyvenime turi tai pamayti.

CityOut.lt nuotr.