Archyvas
Kalėdų paštas įveikia krizę (interviu) (1)
2009-12-31 07:00
Nepaisant krizės, žmonės vis tiek siunčia „tikrus“ laiškus, šventiniu laikotarpiu siuntų kiekiai išauga keleriopai. Tačiau skaičiuojama, jog kalėdiniu laikotarpiu pašto siuntų kiekis šiemet kiek sumažėjo, lyginant su ankstesniais metais.
CityOut kalbina AB „Lietuvos paštas“ generalinį direktorių Andrių Urboną.
- Ar siaučianti finansinė krizė turėjo įtakos kalėdinei korespondencijai?
- „Lietuvos pašto“ Pašto pervežimo centre, į kurį suplaukia visi didžiausi pašto siuntų srautai, jau nuo gruodžio 8 d., kai „Lietuvos pašte“ pradedamas skaičiuoti kalėdinis laikotarpis, jaučiamas žymus pašto siuntų kiekių augimas.
Nuo gruodžio 8 d. iki 27 d. vidaus pašto siuntų apdorota per 65 tonas, iš kurių 23 t. išsiųsta į užsienį. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiais metais vidaus korespondencijos siuntų yra apie 4-5 tonas mažiau. Tarptautinių pašto siuntų gauta per 37 tonas. Pernai jų tam pačiam laikotarpiui buvo gauta apie 38 tonas. Reikėtų akcentuoti tai, kad šie skaičiai neapima tų pašto siuntų, kurios paštu pristatomos tų pačių regionų ribose (pvz. iš Šiaulių į Šiaulių raj. ar atvirkščiai).
Žvelgiant į šiandieninius skaičius, galima pastebėti, kad šiais metais ir vidaus, ir tarptautinės korespondencijos kiekiai yra kiek kuklesni nei praėjusiais metais.
Beje, galutiniai šių metų šventinės korespondencijos kiekiai (statistika) bus aiškūs tik pasibaigus šventiniam periodui – t. y. 2010 m. sausį, o 2008 m. gruodžio – 2009 m. sausio mėnesiais „Lietuvos paštu“ iš viso buvo siunčiama apie 150 tonų pašto siuntų.
- Ar pakito siunčiamų paketų svoris?
- Be šventinių sveikinimų ir atvirukų, siunčiama ir daug smulkiųjų paketų. Tarp eksportuojamų siuntinių populiarūs yra vidutinio svorio – apie 5 kg siuntiniai.
Taip pat pastebima, kad šiais metais yra itin suaktyvėjusi prekyba internetinėse parduotuvėse, kurių prekės yra pristatomos paštu.
laurenatclemson/Flickr.com nuotr.
Kalėdinio atviruko istorija
Ar žinote, kada pasirodė pirmasis Kalėdų atvirukas? Skaičiuojama, kad Londone 19 amžiaus viduryje kalėdiniai atvirukai buvo pirmą kartą pasiūlyti prekyboje ir net reklamuoti specialiais skelbimais laikraščiuose.
Teigiama, kad pirmuosius kalėdinius atvirukus pagaminti sumanė britas Henry‘s Cole‘s. 1843-aisiais užsiėmęs verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų giminaičiams ir draugams, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių Johną Calcottą Horsley‘s, prašydamas nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą. Verslininkas nusprendė pagaminti daug atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų.
Dailininkas nupiešė triptiką, kurio šoninės dalys vaizdavo geradarius, aprengiančius ir maitinančius vargšus. Centrinė dalis vaizdavo šeimą, susibūrusią už vaišėmis nukrauto stalo. Beje, ano meto puritonams užkliuvo tai, kad atviruke buvo vaizduojami vaikai, kartu su suaugusiaisiais Kalėdų vakarą gurkšnojantys vyną.
Seras H. Cole‘s užsakė tūkstantį atviruko egzempliorių, kurie buvo atspausdinti litografijos būdu ir nuspalvinti rankomis. Dalis egzempliorių buvo parduoti po vieną šilingą. Prieš ketverius metus Didžiojoje Britanijoje vykusiame aukcione buvo parduotas vienas iš keleto išlikusių tuomet atspausdintų atvirukų, dabar tapusių kolekcine vertybe. Vieno atviruko kaina mūsų dienomis pasiekė 20 000 svarų sterlingų (per 75 000 Lt).
Pirmasis kalėdinis atvirukas.
Lietuvoje pirmieji kalėdiniai atvirukai pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Kalėdiniuose atvirukuose buvo vaizduojamos religinės scenos: Betliejaus žvaigždė, bažnyčia, angelai. Populiarūs buvo ir žiemos peizažai – apsnigti miškai, sodybos, bažnyčios. Po 1905-ųjų, panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras lietuviškų atvirukų leidybos klestėjimas, kuris tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Tarpukario laikotarpiu, atsiradus telefonui, atvirukų siuntinėjimas Lietuvoje kiek sumažėjo. Tačiau kalėdinių atvirukų tradicija išliko. Nuo 1940-ųjų, Lietuvai tapo Sovietų sąjungos dalimi, religinių temų atvirukai išnyko. Tačiau prekyba kalėdiniais atvirukais – dažniausiai „smetoninių“ atvirukų kopijomis – persikėlė prie bažnyčių.
Dovilė Viliauskaitė