Archyvas
Kada Lietuva bus po vandeniu? (TOP, video) (33)
2009-12-13 14:00
Nesumeluosime sakydami, jog vis dažniau mus pasiekia žinios apie neįtikėtinus gamtos reiškinius: tai prie Australijos krantų plaukioja milžiniškas ledkalnis, tai Azijos krantų nebaigia siaubti liūtys, o kažkur Europoje fiksuojami sausiausi metai istorijoje. Kol vieni kartoja, jog tai normalus gamtos ciklas, kiti sunerimę žiūri į kylančius termometro stulpelius ir matuoja augantį vandens lygį. Visgi pasaulinio atšilimo problema darosi nepaneigiama.
COP15 „žaliems“
Prisipažinsime, ir patys mažai žinojome apie bene svarbiausią šių metų įvykį pasaulyje. Kalbant itin trumpai, Jugtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP15) esmė yra nutarti, kaip mes gyvensime po 2012 metų. Turbūt jums teko girdėti apie Kijoto protokolą. Iš esmės, panašus dokumentas bus sukurtas ir Kopenhagoje. Jos esmė – pasaulio šalių įsipareigojimas tam tikru kiekiu sumažinti savo kenksmingų dujų kiekį.
Tirpstantys sniegynai – tik maža problemos dalis. minds-eye/Flickr.com nuotr.
Tiesą sakant iš tokio susitarimo mūsų šalis gali netgi turėti finansinės naudos, mat galėsime prekiauti... leidimais teršti. Įsivaizduokite, kad kiekviena šalis gauna leidimų tam tikram kiekiui kenksmingų dujų. Šalies fabrikai dirba, kaminai rūksta, tačiau naujos technologijos leidžia sumažinti teršalų kiekį, todėl dalis tokių leidimų lieka nepanaudota. Jų juk neišmesi į šiukšlių dėžę. Štai tuomet savo likusius leidimus galima parduoti didesnėms pramonės šalims, kurios savo leidimus taupo it išprotėję. Dviguba nauda: į gamtą nepatenka didesnis nei numatyta teršalų kiekis, o smulkios ar ekologiškai gyvenančios šalys iš to dar ir uždirba.
Kokius pažadus dalina šalys?
Iš tiesų visi į tarptautinį susitarimą žiūri kiek skirtingai. Ką prisižadėjo Lietuva? Kadangi esame Europos Sąjungos nariai, tai ir mūsų sprendimai priklauso nuo kaimynų. Iš tiesų Europa nusprendė sau išsikelti nemažus tikslus. Savo šiltnamio efekto dujų kranelius turėsime prisukti bent jau 20%. O jei visos susitarime vadovaujančios šalys susitars be pykčio dėl savo normų – tuomet ES pasirengusi sumažinti dujų kiekį net 30%. Ką tai reiškia mums?
Uwe Hermann/Flickr.com nuotr.
Visų pirma turėtume rimčiau žiūrėti į energijos taupymą. Iš esmės ir visi šalies gamintojai turės investuoti į naujas ir aplinką saugančias technologijas. Tiesa, šio susitikimo rekordininkė – Kinija. Kinai nusprendė būti griežti patys sau ir iki 2020 metų sumažinti kensmingų CO2 dujų kiekį net 40%. Tiesa, kol kas visi skaičiai yra tik nepatvirtinti pasižadėjimai. Paploti šalių vadovams, ar juos nušvilpti galėsime jau gruodžio 18 d.
TOP 5: filmukai, kurie verčia susimąstyti
Prieš pat Kopenhagos suvažiavimą internetą užplūdo šimtai reklamų, dainų ir vaizdo klipų, raginančių susirūpinti žemės ateitimi. CityOut komanda siūlo pažiūrėti 5 įdomiausius.
Iniciatyva „Tck Tck Tck“
Tai pirmoji pasaulyje muzikinė peticija. Prie jos prisidėjo beveik 50 žinomų muzikantų ir visuomenės veikėjų iš viso pasaulio. Prisidėti galite čia.
Žinutė nuo „Blue Man Group“
Prieš klimato kaitą lietuviškai
Tautiečiai taip pat kuria filmukus, kuriais siekiama priminti, jog klimato kaita – ne juokas.
Šokiruojanti: pasiduodantys gyvūnai
Šokiruojanti: baltųjų meškų lietus
---------------
Tiesą sakant, CityOut komanda mano, jog norint sustabdyti pasaulinį atšilimą kiekvienam iš mūsų tikrai nebūtina laukti, kol šalių vadovai kažką nuspręs. Kiekvienas tiesiog turėtų prisiminti, jog turėtume taupyti energiją, pirkti mažiau nereikalingų daiktų, vengti plastiko gaminių ir perdirbti atliekas. Atrodo paprasta ir daug kartų girdėta, tačiau pakelkite rankas tie, kurie iš tikrųjų stengiasi taip ir gyventi.
Rokas Peleckas