Archyvas
Ema: Kovo 8-oji – vyriškumo indikatorius (11)
2010-03-08 11:52
Moterys, šiandien mūsų šventė – Moters diena. Šventes juk reikia švęsti. O kas, jei ne tu pati, gali pasidaryti geriausią šventę?
Pavyzdžiui, aš šiandien šios įstabios, jau nuo XX a. pradžios švenčiamos šventės, proga leisiu sau neplauti indų. Teks, aišku, rytoj juos išsiplauti, nes mano namai vis dar viengungiški, tad tikėtis kad vyras suplaus juos už mane, neverta. O jei šiandien paaiškėtų, jog mano tarpe nėra šaunių vyrų (kuo labai abejoju, nes jų tikrai yra), pasidovanosiu sau savo mėgstamų baltų tulpių ir, grįžusi namo po darbo, atsikimšiu tą senai gulintį bare raudono vyno butelį. Liūdesiui dėl nerasto vyriškumo numalšinti.
Tad toks Moters dienos planas B, jei dėl niekaip man nesuvokiamų priežasčių paaiškėtų, jog vyriškumo lygis Lietuvoje visgi nulinis. O kadangi pati netikiu tuo, tad plano B aš tikrai nesiimsiu, išskyrus tą dalį dėl indų.
Man visada patiko kovo 8-oji. Ir ne vien dėl to, kad ne man tas gėles tenka pirkti. Tą dieną moterys dar labiau pasipuošia, o gėlių pardavėjai „užkala“ nemažą pinigėlį. O vyrai neriasi iš kailio, stengdamiesi nudžiuginti savo mylimas moteris ir jų nepamiršti. Mano žiniomis, šia proga kai kurie vyrai net užsideda priminimus „Pamirši kovo 8-ąją – pamiršk kelią į namus“. Bet siūlau neužmiršti ir tų, kurių širdelės nepriklauso niekam.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.
Kadaise man kovo 8-oji garantavo bent vieną mažytę pavasarinę gėlę, iš to, kuriam esi padovanojus širdį. Aišku, pasitaiko variantų, kad ir tas saviškis tave pamiršta net moters dienos proga. Bet tai jau auklėjimo spragos. Geras vyras bent kovo 8-ąją namo turėtų grįžti su bukietu gėlių. Tad ir sakau, kai esi poruotoji – gauni gėlių. Garantuotai.
O kai esi vienišė? Mano akimis širdies užimtumo lygis neturėtų keisti šios šventės esmės. Išskyrus tai, kad vienišė šią dieną legaliai be jokio vyriško pavydo proveržio gali priimti visas gėles iš visų. Ir gėles su bučiniais. Arba tik bučinius. Arba daug gėlių. Tad tos singlės, kurios mano, kad helovynas yra kur kas gražesnė šventė už kovo 8-ąją, - atsikvošėkit, ir gal būsit pasveikintos. Tai diena, kai turim tikėtis ne meilės apraiškų, o vyriškumo proveržio.
Kovo aštuntosios vyriškumas – tai gebėjimas gražiu žodžiu pasveikinti ne tik tą, kurią myli, bet kiekvieną tavo kelyje sutiktą moterį.
Juk gal ji neturi to, kuris pas ją grįš namo su puokšte gėlių? Gal tai tavo kolegė? O gal tave ligoninėje slauganti seselė? Gal laiptinės valytoja? Ar ta pati gėlių pardavėja, visą dieną pardavinėjanti gėles ir nei vienos pati negavusi?
Vyrai, šiandien mes prašom Jūsų - gėlių. Ir lai tos „gėlės“ būna kaip metafora, nes iš tiesų mes prašome Jūsų, kad nusišypsotumėt mums. Kad troleibuse užleistumėt mus atsisėsti. Kad nuvilktumėt paltą. Kad susilaikytumėt nuo blogo žodžio. Kad būtumėt džentelmenai. Ir nesvarbu, ar jūs turit mylimas moteris ar ne – šiandien mūsų visų moterų diena ir mes visos slapta tikimės būti pasveikintos.
Tad pasitikime šią dieną su šūkiu „Padaryk gerą darbą – pasveikink kuo daugiau moterų“. Ar gali būti kas nors gražiau, nei nors akimirkai laiminga virtusi darbuose ir rūpesčiuose paskendusi moteris? Tapkite šiandien laimingų moterų kolekcionieriais ir mes kada nors Jums atsidėkosim. Juk ir Šv. Velykos ne už kalnų ☺ O tai savotiškai vyriška šventė.
Lauksiu ataskaitos, kiek moterų Tu, Šaunusis Vyre, pasveikinai šią įsimintiną šventę.
Ema, vyriškumo proveržio skatintoja