http://www.cityout.lt Meno naujienos, renginių kalendorius ir šviežiausi įspūdžiai iš parodų bei spektaklių Tue, 22 Jun 2010 12:10:23 +0300 Tue, 22 Jun 2010 12:10:23 +0300 info@cityout.lt (Cityout LT) http://www.cityout.lt http://www.cityout.lt/images/cityout_logo.jpg lt-LT info@cityout.lt (cityout.lt) Tarp dramos ir operos
Birželio 22 d. 19 val. Menų spaustuvės Kišeninėje salėje nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“ pristatys savo paskutinį šio sezono renginį Vilniuje – muzikinį spektaklį „Džiokeris“. „Džiokeris“ – tai antras režisieriaus Agniaus Jankevičiaus, libreto autoriaus Dainiaus Gintalo bei kompozitoriaus Jono Sakalausko bendro kūrybinio darbo vaisius (pirmasis – monospektaklis-opera „Izadora“, 2009 metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi). Tai drama apie žmogaus psichikos trapumą ir lemiamą stiprios traumos, patirtos vaikystėje, poveikį to žmogaus ir su juo artimai susaistytų asmenų likimams. Šioje dramoje savotiškai parodijuojamas mitas, kad žmogus yra savo likimo kalvis. Muzikinis spektaklis „Džiokeris" skyla į dvi dalis. Pirmoje dalyje perteikiami personažo vaikystės išgyvenimai: į komiksų ir vaizduotės pasaulį paniręs berniukas tampa keistų, tarp jų ir tragiškų, įvykių liudininku. Iškart po to, kai Džiokeriui padedant tėtis kortomis išlošia ir sūnui padovanoja gitarą, į jo šeimos gyvenimą įsiveržia gitaros mokytoja, pravarde Katė. Lemtingą naktį berniukas netikėtai ją išvysta apsinuoginusią tėvų miegamajame, kur ji „skriaudžia" taip pat nuogą „bejėgį" tėtį. Mamai aptikus tos nakties įkaltį, tėtė dingsta iš namų, juose palikdamas Džiokerio kortą. Ši pamesta korta iš pradžių tampa pagarbiai saugoma tėvo relikvija, tačiau vėliau, įsisukus skaudžių netekčių ratui – blogio įsikūnijimu ir nelaimių kaltininke. Berniukas suvokia esąs silpnas ir nepajėgus pasukti likimo palankesne kryptimi, todėl nusprendžia žūtbūt tapti stipriu. Antroje kūrinio dalyje veiksmas vyksta po 20-ies metų. Čia aptinkame jau tvirtą, savimi pasitikintį ir sėkmingai besiverčiantį vyrą, tačiau jam susipažinus su dviem jaunom moterim, kuriose jis įžvelgia sąsajas su jo skaudulinga vaikyste, vyro stiprybė smarkiai susvyruoja ir pragaištingos Džiokerio galios vėl atgyja. Muzikinis spektaklis „Džiokeris" – tai psichoanalitinio pobūdžio meninė veikėjo interpretacija, kur vaikystės patirčių ir vaizdinių modelis perkeliamas į suaugusio personažo pasaulį. Čia pasąmonėje glūdintis kodas, įgaudamas tam tikrų transformacijų, stipriai veikia ir iškraipo veikėjo sąmonę bei jo santykį su aplinka. Džiokeris tampa neatsiejama pagrindinio personažo asmenybės ir likimo dalimi, savotišku jo prakeiksmu. „Garsinė šio kūrinio idėja yra artima teatro spektaklio muzikos ar kino filmo garso takelio modeliui. Muzika čia sustiprina ir atspindi teatro scenoje stebimą veiksmą, žodį ar reginį. Joje persipina ne vienas stilius: nuo klasikinės, šiuolaikinės akademinės iki pramoginės muzikos žanrų, o baritono partijoje naudojamos bel canto ir popvokalo atlikimo manieros", – pasakoja spektaklio kompozitorius ir Džiokerio vaidmens atlikėjas Jonas Sakalauskas, Joninių išvakarėse kviečiantis susitikti Menų spaustuvės Kišeninėje salėje. Birželio 22 d. Menų spaustuvėje yra pristatoma atnaujinta muzikinio spektaklio „Džiokeris“ versija (pirmą kartą spektaklis buvo parodytas kovo mėnesį vykusiame šiuolaikinės operos festivalyje NOA). Sumanytas kaip monospektaklis-opera, kūrybos procese „Džiokeris“ ženkliai atitolo nuo pirminės idėjos. Drama nurungė operą, muzikinis chuliganiškumas – stiliaus vientisumą. Spektaklis skirtas auditorijai nuo 14 metų.  
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/muzikinis_spektaklis_dziokeris Tue, 22 Jun 2010 12:10:23 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/muzikinis_spektaklis_dziokeris info@cityout.lt (cityout.lt) Tebūnie naktis
Kino teatras „Pasaka“ – PIANO.LT kiemelis. Tokiu maršrutu judėdami birželio 19 d. vakarą operos meno gerbėjai turės galimybę pasimėgauti įvairiais klasikinio operinio dainavimo bei šiuolaikinio muzikinio teatro renginiais. Nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“, pristatanti šiuos renginius, nuo 18 valandos iki pat vidurnakčio pakvies visus šiuolaikinio muzikinio teatro mylėtojus užsukti į kino teatrą „Pasaka“, kur bus transliuojamos pavasarį vykusio 3-iojo šiuolaikinės operos festivalio NOA (Naujosios operos akcija) spektaklių vaizdo įrašai. „Tai reta ir puiki galimybė per vieną vakarą pamatyti net šešis muzikinius spektaklius: operą „Julius“, šokio operą „NO AI DI“, animacinę operą „Kliudžiau“, operą „Kitos trys seserys“, operą „Pokylis“ bei NOA post scriptum spektaklį – britų kompozitoriaus W. Waltono operą „Meška“ – sakė Ana Ablamonova, nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ vadovė. Klasikinio operinio dainavimo megėjams PIANO.LT kiemelyje nuo 19 val. bus pristatytos dvi koncertinės programos, atliekamos jaunos kartos operos dainininkų. Vakarą pradėsiantis koncertas pavadinimu „Dedikacija Čaikovskiui“ – pirmą kartą pristatoma programa, skirta kompozitoriaus 170-osioms gimimo metinėms. Dainininkės Viktorija Miškūnaitė (sopranas) ir Agnė Sabulytė (mecosopranas) kartu su pianiste Birute Asevičiūte atliks žymias arijas iš P. Čaikovskio operų, taip pat labai retai skambiančius kompozitoriaus duetus iš ciklo „Šeši duetai“. Nors ir vyksiantis po atviru dangumi, PIANO.LT (Pranciškonų rūmų) kiemelyje, šis koncertas suteiks daug šiltų, jaukių akimirkų, primindamas aristokratiškas XIX amžiaus, Čaikovskio laikų, saloninio muzikavimo tradicijas. 20 val. moteriškasis operos solisčių tandemas sceną užleis vyrų duetui. Operos dainininkai Merūnas Vitulskis (tenoras) ir Jonas Sakalauskas (baritonas) kartu su pianiste Birute Asevičiūtė pristatys gražiausių dainų ir operų arijų programą „Vokalo muzikos magija“. Programoje skambės L. van Beethoveno, R. Schumanno, M. Ravelio, D. Šostakovičiaus, P. Čaikovskio, G. Bizet ir kitų kompozitorių kūriniai. Jau nebe pirmą kartą šią programą atliekantys Jonas ir Merūnas, plačiajai publikai daugiau žinomi kaip populiariosios muzikos atlikėjai, teigia, kad bendrai veiklai juos įkvėpė viena ir ta pati mūza – klasika. Tikėtina, kad ši mūza įkvėps ir visus į PIANO.LT kiemelį ateisiančius žiūrovus, kurių šioje erdvėje po klasikinio dainavimo koncertų lauks dar keletas puikių renginių. Nuo 22 val. jaunieji operos atlikėjai PIANO.LT kiemelio sceną užleis linksmiesiems a cappella ansamblio QUORUM vyrukams. 23 valandą pasimėgauti išraiškingais balsais pakvies jaunatviškasis Gospel choras "Sounds in G". Prieš vidurnaktį baigiamasis koncerto akordas – Arkadijaus Gotesmano pusantros valandos perkusijos pasirodymas.  
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/marsrutas_operos_meno_gerbejams Wed, 16 Jun 2010 14:21:30 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/marsrutas_operos_meno_gerbejams info@cityout.lt (cityout.lt) Pasikalbėjimas su aktoriumi Vytautu Leistrumu
Aktorius Vytautas Leistrumas puikiai žinomas tiek teatro „Atviras ratas“, tiek Keistuolių teatro žiūrovams ir gerbėjams. Žinomas jis ir tiems, kurie labiau domisi muzika negu teatru. Tačiau žinoti ir pažinti – du skirtingi dalykai, tad siūlome susipažinti – aktorius, muzikantas, dainininkas, kompozitorius ir geros dūšios žmogus - Vytautas Leistrumas. Apie muziką, gyvenimą teatre ir ne tik šnekučiuojamės baigiantis dar vienam kūrybiniam teatro sezonui. Apie gyvenimo esmes ir prasmes kalbamės paprastai, su šypsenomis ir juokais.  Esame pažįstami nuo 2006 metų – tą rudenį su kolegomis įkūrėte savo teatrą, pirmąją ir vienintelę Lietuvoje teatro laboratoriją „Atviras ratas“. Man pačiai įdomu ir šiek tiek keista, kad niekada taip ir nesu klaususi Tavęs, kodėl pasirinkai aktorystę? Kodėl tokia, o ne kitokia lemtis? Ir kiek jau metų esi teatre? Kodėl tokia lemtis? Aš ir pats savęs to dažnai klausiu. Nežinau... Atrodo, kad mane kažkas čia už rankos atvedė. Kažkoks vidinis kompasas... Viena tikrai aišku - dabar jaučiuosi savo vietoj. Žinai, man beprotiškai pasisekė, kad sutikau savo kolegas - „Atviro rato“ aktorius, savo teatro mokytoją - Aidą Giniotį, beje, ir Keistuolių teatro aktorius. Tai yra kūrybingi, užkrečiantys, neleidžiantys kūrybiškai atsikvėpti žmonės. Su jais nelengva, bet gera - esame kartu jau 8 metai. Tad, viena yra teatras bendrąja prasme, ir visai kas kita – teatras su šiais žmonėm. (juokiasi) Nemažai aktorių yra paliudiję, kad meilė ir nenumaldoma trauka teatrui yra atėjusi iš vaikystės, kai tėvai vesdavosi į anuomet tik sekmadieninius spektaklius vaikams. Ar Tu irgi turi panašios patirties? Koks Tavo ir teatro santykis buvo vaikystėje ir paauglystėje? O gal tos traukos „šaknys“ visai kitokios ir kitur? Aš negalėčiau teigti, kad teatras mane traukė nuo pat vaikystės. Mane mažiuką dažniau nusivesdavo į koncertą, nes augau muzikinėj aplinkoj. Tiesą pasakius, išskyrus Keistuolius, aš teatro nepažinojau. Susipažinimas prasidėjo kur kas vėliau, brandžioje paauglystėje. Po pamokų nusipirkdavau bilietą į spektaklį ir nueidavau. Vienas. Mane traukė ir domino keista jėga, sklindanti nuo scenos, kažkokios tiesos pojūtis ar bent jos paieškos. Tai buvo gilinimasis. Į gyvenimą, į žmogų, santykius... Tas gilinimasis mane masino. Be to, gvildenamos temos gerokai skyrėsi nuo televizijos pasaulėžiūros... (šypsosi) 2002 metais įstojai į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) studijuoti aktorinio meistriškumo meno. Tai buvo tikslinis, Keistuolių teatrui rinktas kursas, kuriam vadovavo Vladas Bagdonas ir Aidas Giniotis. Ar buvai patenkintas, kad būsi „keistuolis“? Tai buvo geras sutapimas ar Tavo sąmoningas pasirinkimas? Keistuolių teatro veikla mane, vaiką, visuomet žavėjo. Iš jų jutau kažkokią teisybę. Jie bendravo su vaiku kaip su sau lygiu. Jie žaisdavo, ir tas žaidimas užkrėsdavo. O jų dainos... jos viduje kažką suvirpindavo, užgaudavo... O kad tais metais, kai aš stojau, kursą rinko Aidas Giniotis ir Vladas Bagdonas – iš tiesų tik lemtingas sutapimas. Nors yra žmonių, teigiančių, kad sutapimų nebūna... (šypsosi) Prieš stojamuosius nuėjau į kelias konsultacijas. Jau per pirmąją įsitikinau, kad šie du vyrai puikiai išmano savo reikalą – iškart atsirado pasitikėjimas. Todėl stojau su mielu noru. Aktoriai visad labai gražiai mena studijų metus, it kažkokį itin stebuklingą, nepaisant to, kad ir sunkų laiką. Ką meni Tu? Norisi prašyti, kad pratęstum sakinį: kai įstojau į LMTA arba, kai mokiausi LMTA... Aš visuomet sakau, kad kai įstojau į LMTA, pirmus metus buvau teatrinio embriono stadijoje. (juokiasi) Tik įstojęs, kaip ir dauguma, persirgau pirmakursių aktoriukų liga. Jos simptomai tokie: visų pirma, studento galvoje ima kirbėti tokia mintis – „jei aš įstojau, tai aš jau Aktorius“. Antra, atitinkamai keičiasi elgesys – trokštama dėmesio, išsišokama viešose vietose, prasideda pavaidinimai troleibusuose, Katedros aikštėje. Svarbiausia, - tai vyksta iškart po stojamųjų egzaminų, vasarą - net neprasidėjus studijoms! (juokiasi) Na, o po to prasidėjo nelengvi metai. Daug ko nesupratau, tęsiau mokykloje pradėtą veiklą - paaugliškai kovojau prieš sistemą... Sakau – teatrinio embriono stadija. Gal tik antrame trečiame kurse susivokiau kur atsidūriau ir ėmiau mokytis. Mokausi iki šiol. Kol mokysiuos, būsiu aktorius, kuriantis teatro žmogus. Jei nustosiu judėti į priekį, turėsiu užleisti vietą „gyviems“ kūrėjams. Teatre „darbuotojų“ nereikia... Studijų metais sukūrėte jau legendiniu tapusį spektaklį – autobiografinės improvizacijos „Atviras ratas“. Ar buvo lengva išmokti būti rate ir gydytis save bei gydyti kitus teatru? Lengva nebuvo. Be to, iš pradžių mes jokio spektaklio nekūrėme. Tai buvo Aido Giniočio pedagoginė užduotis, metodas, turėjęs išmokyti aktorių bet kokią dramaturgiją „perleisti“ per save. Padėti jam tapti savarankiškesniu, laisvesniu. O pasirodė, kad mūsų gyvenimai taip pat gali būti pagrindas dramaturgijai, o jų suvaidinimas – įdomus teatrinis žaidimas, improvizacija. Sėdėdavom rate po penkias, šešias valandas. Bijodavom, pavargdavom... Bet kažkuriuo momentu ratas įsisuko – atsirado pasitikėjimas partneriu, tada - savimi. Išsikristalizavo žaidimo taisyklės, bendros teatrinės kalbos pojūtis. Išėjo taip, kad mes atradome, pažinome vienas kitą, sulipome kaip komanda. Po bakalauro studijų, magistrantūros mokslų pradžioje įkūrėte savo teatrą. Kodėl? Ir koks tai buvo jausmas? Repetuodami „Atvirą ratą“ susiformavome ne tik kaip grupė - susijungėme kūrybiškai. Buvo atrasta savita teatrinė kalba, užčiuopti kūrybiniai principai. Mums reikėjo susijungti ir kartu kurti toliau - vystyti spektaklio „Atviras ratas“ užkoduotus kūrybinius principus bei kūrybinį bendradarbiavimą. Sunku apsakyti tą jausmą, kuris buvo apėmęs planuojant ir kuriant šitą teatrą. Juk buvo ir baisu, ir neaišku, kamavo nežinia... Iš kitos pusės – beprotiškai to norėjau. Matyt, tai buvo būtinybė – mes kitaip negalėjom... Beje, ir dabar dar niekas nepasikeitė. (juokiasi) Jūs buvote bene pirmieji, parodę gražų ir darnų kūrybinės bendruomenės pavyzdį. Ką jauti matydamas, kad Jūsų pramintomis pėdomis eina kiti – teatras „Utopia“, „Trupė liūdi“, „No theatre“... Ar tai netampa tik madingu reikalu – baigti studijas ir kurti savo teatrą, o ne būtinybe iš tiesų ieškoti savo unikalios teatrinės kalbos ir raiškos, kaip kad darote Jūs? Takas, vedantis teisinga kryptimi, vėliau tampa keliu. Džiugu matyti, kad mūsų pavyzdys užkrečia – vadinasi, kažką darome teisingai. Kūrybinė veikla visuomet sveikintina. Jeigu žmonės jaučia, kad jiems reikia burtis į trupę, kad jie nori toliau kurti kartu, kad kitaip negali – puiku. O laikas parodys, kas buvo padaryta dėl mados, kas – iš būtinybės. Mada juk greit praeina – tai sezoninis dalykas. Esi daugiausiai vaidinantis ir labiausiai užsiėmęs „Atviro rato“ aktorius – tą liudija teatro statistika. Iš kur tiek energijos ir gyvybinio šėlo? Ką duoda darbai su kitais režisieriais ir kituose teatruose? Aš nesu linkęs skirstyti žmonių. Mūsų teatre tai ne itin praktikuojama. (šypsosi) Man atrodo, visi dirbame vienodai. Žinai, man įdomu, gera dirbti – matyt tai ir yra energijos šaltinis. Be to, vidinis kritikas, gyvenantis manyje, skatina daryti geriau – tai vienas iš pagrindinių variklių. Žinoma, visada padeda ir sveikai kritiškas kolegų žvilgsnis. (šypsosi) O darbas su kitais režisieriais, aktoriais visuomet leidžia pasitikrinti, ar savo teatre kuri pagal universalius kūrybos principus, ar nesi užsidaręs nuo viso pasaulio kažkokioje tik sau patogioje erdvėje. Kūryba nėra patogi. Be to, susitikimas su įdomiais, kūrybingais žmonėmis visuomet praturtina. Ir, svarbiausia, teikia didžiulį malonumą! Jau minėjai, kad augai muzikinėje aplinkoje, tad koks Tavo santykis su muzika? Teko girdėti istorijos apie Tavo ir violončelės draugystę nuotrupas, tad labai smalsu išgirsti, kokia ta draugystė buvo? O dabar bus ilga ilga istorija... (juokiasi) Mano santykis su muzika – tai kažkas panašaus į giminystės ryšius. Gimiau muzikantų šeimoje – senelis grojo anglų ragu ir obojum Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, abi tetos grojo pianinu M.K.Čiurlionio meno mokykloje, ten mokėsi ir mano mama, ir mano sesuo, ir aš... Dabar violončele ten groja mano puseserė Gabrielė. Mūsų šeimos šventės neapsieina be improvizacijų ir „jam session‘ų“. Dvylika metų mokiausi groti čele (muzikantų žargonu) „Čiurlionkėje“ pas mokytoją Romaną Armoną. Jam ir jo žmonai, violončelistei Ramutei Kalnėnaitei, esu dėkingas už įskiepytas žmogiškas vertybes. Būdamas 18-kos metų dėl rankos traumos turėjau mesti mokslus, ir 12-ą klasę pabaigiau Vilniaus J.Basanavičiaus vidurinėje mokykloje. Įstojau į LMTA, keletą metų negalėjau groti. Tačiau praėjusį lapkritį vėl įsigijau violončelę! Matyt, taip turėjo atsitikti – reikėjo pakliūti į teatrą, beprotiškai pasiilgti šito instrumento, ir į muzikavimą pažvelgti kitomis akimis. Žinai, dažnai klasikos atlikėjai tiesiog „atlieka“ kūrinį – išgroja ar išdainuoja natas, frazes. Gražiai, techniškai, dinamiškai. O teatre bet koks veiksmas yra rezultatas. Pirma yra mintis, emocija, tik tada, kaip viso to išraiška, atsiranda žodis, veiksmas. To man gana dažnai trūksta klasikos atlikimuose. Jei muzika tiesiog atliekama – rezultatas tas pats, lyg aktorius tiesiog kalbėtų tekstą – vienur garsiau, kitur tyliau, tačiau be jokios minties, potekstės... Jau geriau ne taip švariai, bet gyvai. Juk muzika, kaip ir teatras bei kitos meno rūšys yra tik išraiškos priemonė. Svarbu, ką tu nori tuo pasakyti, pasidalinti, duoti. Kita vertus, dabar kalbu ir galvoju, - kas žino, jei nebūtų buvę problemų su ranka, gal būčiau kaip tik toks „klasikinis“ violončelininkas. Šį pavasarį ėmeisi naujo amplua – pradėjai kurti muziką būsimam „Atviro rato“ spektakliui. Kokia inspiracija? Tiesą pasakius, kai Ieva Stundžytė pakvietė groti violončele naujame jos statomame spektaklyje– su džiaugsmu sutikau. Kūrybinė spektaklio komanda patys rašo pjesę, dirba laboratoriniu principu. Man taip pat labai įdomu pasigilinti į teatrinės muzikos specifiką. Be to, nesu kūręs violončelei... Taigi, dabar tuo ir gyvenu. „Atviras ratas“ yra dainuojantis, kuriantis, grojantis teatras. Kas Tau ir Jums visiems yra muzikinė veikla? Muzikinė veikla – tai būtinybė, tai antrasis kvėpavimas. Tai ir teatras, nes pabaigus aktorystę, ir muzika tapo vienu iš teatrinės išraiškos būdų. Daina - mažu dramos kūriniu, melodija – priemone emocijai, minčiai išreikšti. Beveik visuose mūsų spektakliuose skamba muzika. Dažnai - mūsų pačių sukurta. Be to, greta visų spektaklių, koncertuojame su Aidu Giniočiu – grojame jo ir mūsų kūrybos dainas. Mums taip pat be galo pasisekė, kad koncertuojame ir su kompozitorium Andrium Kulikausku. Tai – pašėlęs vėjas Lietuvos muzikos padangėje! Grojimas su juo – ir pamoka, ir beprotiškas malonumas. Įstojęs į aktorinį pradėjau groti gitara. Pirmame kurse vienam etiudui sukūriau pirmąją dainą – „Gitara nelengva būti“ (vaidinau kitų muzikos instrumentų skriaudžiamą gitarą). Nuo to laiko negaliu sustoti – rašau dainas. Ir, beje, darau tai su didžiuliu malonumu. Šnekamės ketvirtojo teatro „Atviras ratas“, kuriame vaidini, kuri, būni ir gyveni, kūrybinio sezono pabaigoje. Tad kaip Tau gyvenasi tame teatre-rate? Kokios ateities viltys ir norai? Gyvenu ir kuriu su įdomiais ir mylimais žmonėmis, todėl esu laimingas. Juk man sekasi! (juokiasi) Iš ateities nieko nelaukiu, nes suvokiu, kad ji priklauso nuo manęs. Kiekvienas save kuria pats. Tad iš savo pusės, kaip sakoma, „darau ką galiu“. O visa kita – smulkmenos. Rudenį minėsite savo teatro ketverių metų gimtadienį. Ar gali atsakyti, kas Tau yra teatras, ir kas Tau yra „Atviras ratas“? Pasakysiu skambiai: teatras – tai gyvenimo būdas. „Atviras ratas“ – tai šeima. Kūryba jame – tai laisvė. Pozicija. Funkcija. Visa tai – gyvenimas. Tad belieka palinkėti gražaus ir kūrybiškai gyvo to gyvenimo! Ačiū už pokalbį. Kalbino Jūratė Čerškutė  
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/teatras_uzrasytas_natomis Tue, 15 Jun 2010 14:02:17 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/teatras_uzrasytas_natomis info@cityout.lt (CityOut.lt) Publikuojame „Auksiniais kadrais“ apdovanotų autorių darbus.
Jau rašėme, kad gegužės 7-ąją Vilniaus rotušėje „Auksiniais kadrais“ apdovanoti geriausių 2009-ųjų Lietuvos spaudos fotografijų autoriai. Primename, kad geriausi 2009-ųjų metų kadrai tarptautinės komisijos buvo atrinkti iš daugiau negu 6 000 nuotraukų, kurias pateikė 151 fotografas. Publikuojame nuotraukas-nugalėtojas. Geriausio temos „Naujienos“ kadro autoriumi pripažintas Paulius Lileikis („Lietuvos rytas“), temos „Gyvenimas“ – Svetlana Batura. Paulius Lileikis („Lietuvos rytas“). 2009 metų liepos 14-oji. „Ateik“. Tik ką prisiekusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmojo vizito išsikvietė ministrą pirmininką Andrių Kubilų. Svetlana Batura. Prie Kūčių stalo Įspūdingiausią portretą užfiksavo ir to paties pavadinimo kategorijoje nugalėjo Tomas Vinickas („Alfa.lt“). Tomas Vinickas („Alfa.lt“). „Šventasis“, „Įtikinėtojas“ ir Džeimsas Bondas – britų kino legenda seras Rogeris Moore‘as pernai gegužės 13-16 dienomis kaip UNICEF Geros Valios ambasadorius su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje. Temą „Kultūra ir pramogos“ geriausiai atskleidė Dmitrijus Matvejevas. Dmitrijus Matvejevas. 2009-ųjų rugsėjo 9-oji. „Vyšnių sodas“. Vilniuje vyko unikali akcija – suomių režisierius Kristianas Smedsas su lietuvių teatralų grupe vasarnamyje prie Nemenčinės plento įkurdino Antono Čechovo pjesę „Vyšnių sodas“ Geriausią fotografiją kategorijai „Sportas“ pateikė Tomas Stasevičius („Tst-foto.lt“), o „Kariuomenės“ kategorijoje geriausiai pasirodė Vidmantas Balkūnas („Lietuvos rytas“). Tomas Stasevičius („Tst-foto.lt“). Azerbaidžanas – kontrastų šalis. UEFA Čempionų lyga. Rungtynės tarp „Baku“ ir Panevėžio „Ekrano“ Vidmantas Balkūnas („Lietuvos rytas“). Kad taptų „Lietuvos ryto“ televizijos projekto „Iššūkis Mis Lietuva“ tituluotomis gražuolėmis, merginos turėjo išbandyti ir karines transporto priemones. Iš visų fotografijų, pateiktų temai „Gamta ir jos apsauga“, išsiskyrė Kęstučio Čepėno užfiksuotas kadras. Kęstutis Čepėnas. Nelygios vilionės: karališkajam ereliui nusileidus prie maitos jo nesiliovė erzinti rudagalvė medšarkė, kurios lizdas buvo vos 5 metrai nuo kritusio gyvulio. Tikėdamasi apsaugoti jauniklius nesėkmingai bandė nuvyti erelį. Temoje „Spindesys“ sužibėjo Tomas Kauneckas („Ciklopas“). Tomas Kauneckas („Ciklopas“). Šiuolaikinė princesė ant žirnio… Geriausio reportažo autoriumi to paties pavadinimo kategorijoje pripažintas Saulius Žiūra („Fortuna privata“). Saulius Žiūra („Fortuna privata“). Juodasis penktadienis, riaušės prie Seimo, 2009-ųjų sausio 16 diena. Teisės ir pareigos kaktomuša. Vilniuje sausio 16-ąją organizatorių planuota taiki protesto akcija prie Seimo virto riaušėmis. Protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, daužė langus sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei mėgino veržtis į vidų. Protestuotojus policija bandė tramdyti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. 151 asmuo sulaikytas, maždaug 30 prireikė medikų pagalbos. Šiais metais naujai atsiradusioje kategorijoje „Diplomatija“ nugalėjo Herkus Milaševičius („Verslo žinios“). Herkus Milaševičius („Verslo žinios“). Argi neaišku, kuris čia tik šešėlis? 2009 metų gegužės 7 dieną Seime lankėsi Ispanijos karalius Juanas Karlosas I. „Kolegų prizas“ įteiktas Martynui Ambrazui („Veidas“). Martynas Ambrazas („Veidas“). Šaškių partija senelių namuose Geriausios Lietuvos spaudos fotografijos iki gegužės 29 dienos eksponuojamos Vilniaus rotušėje vykstančioje parodoje.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Geriausios_2009_uju_Lietuvos_spaudos_fotografijos_foto Wed, 12 May 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Geriausios_2009_uju_Lietuvos_spaudos_fotografijos_foto info@cityout.lt (CityOut.lt) Apdovanoti geriausi praėjusių metų Lietuvos spaudos fotografijų autoriai.
Penktadienį, gegužės 7-ąją, Vilniaus rotušėje „Auksiniais kadrais“ apdovanoti geriausių 2009-ųjų Lietuvos spaudos fotografijų autoriai. Renginyje taip pat pristatyta geriausių devintąjį kartą vykstančio nacionalinio konkurso kadrų paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2010“ ir to paties pavadinimo fotografijų albumas. Vilniaus rotušėje atidaryta geriausių devintąjį kartą vykstančio nacionalinio konkurso kadrų paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2010“. Igno Jurkyno/CityOut.lt „Mano asmeninis atradimas buvo tai, kad vos kelių milijonų gyventojų šalis sugeba pritraukti į konkursą daugybę spaudos fotografų, pateikiančių savo nuotraukas įvertinti kitiems. Tikiu, kad Lietuvos fotografija turi šviesią ateitį, jei ir toliau išnaudos savo energiją ir aštrins žvilgsnį. Lietuvos fotožurnalistų klubas išties dirba didelį darbą ir tai įrodo šiuo konkursu. Taip pat publikacijomis ir parodomis. Esu tikras, tai duos milžiniškų rezultatų artimiausioje ateityje“, – sakė vienas konkurso žiuri narių Prancūzijos naujienų agentūros fotoredaktorius Christophe Delattre. Geriausi 2009-ųjų metų kadrai tarptautinės komisijos buvo atrinkti iš daugiau negu 6 000 nuotraukų, kurias pateikė 151 fotografas. Fotografas Visvaldas Morkevičius. Igno Jurkyno/CityOut.lt Geriausio temos „Naujienos“ kadro autoriumi pripažintas Paulius Lileikis („Lietuvos rytas“), temos „Gyvenimas“ – Svetlana Batura. Įspūdingiausią portretą užfiksavo ir to paties pavadinimo kategorijoje nugalėjo Tomas Vinickas („Alfa.lt“). Temą „Kultūra ir pramogos“ geriausiai atskleidė Dmitrijus Matvejevas. Geriausią fotografiją kategorijai „Sportas“ pateikė Tomas Stasevičius („Tst-foto.lt“), o „Kariuomenės“ kategorijoje geriausiai pasirodė Vidmantas Balkūnas („Lietuvos rytas“). Iš visų fotografijų, pateiktų temai „Gamta ir jos apsauga“, išsiskyrė Kęstučio Čepėno užfiksuotas kadras. Temoje „Spindesys“ sužibėjo Tomas Kauneckas („Ciklopas“). Geriausio reportažo autoriumi to paties pavadinimo kategorijoje pripažintas Saulius Žiūra („Fortuna privata“). Šiais metais naujai atsiradusioje kategorijoje „Diplomatija“ nugalėjo Herkus Milaševičius („Verslo žinios“). „Kolegų prizas“ įteiktas Martynui Ambrazui („Veidas“). Geriausios Lietuvos spaudos fotografijos iki gegužės 29 dienos bus eksponuojamos Vilniaus Rotušėje vykstančioje parodoje. Fotografijų albume „Lietuvos spaudos fotografija 2010“ yra ir CityOut fotografo Igno Jurkyno darbas.Eiti, jei interneto naujienų portaluose patinka peržiūrėti geriausius kadrus.Neiti, jei žiūrite tik TV ir per daugiabučiame name esančio savo buto langą. Akimirkos iš renginio – Igno Jurkyno/CityOut.lt fotoreportaže žemiau esančioje galerijoje
Nuotraukos
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Kieno_fotografijos_pernai_buvo_geriausios_foto Sun, 09 May 2010 15:01:29 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Kieno_fotografijos_pernai_buvo_geriausios_foto info@cityout.lt (CityOut.lt) „Teatro pavasaris 2010“ įsikurs Ūkio banko teatro arenoje.
Kai kurie festivaliai būna labai trumpi – vos kelios dienos. Toks ir gegužės 14-16 dienomis Ūkio banko teatro arenoje vyksiantis šiuolaikinio Rusijos teatro festivalis „Teatro pavasaris 2010“. Dar galima sakyti ir trijų spektaklių festivalis, mat per tris „Teatro pavasario 2010“ dienas bus parodyti trys spektakliai: gegužės 14 dieną – „Poniutė arba meilės negandos“ (komedija Arkadijaus Averčenko kūrinių motyvais), gegužės 15-ąją – „Popierinė santuoka“ (pagal Sergejaus Bodrovo vyresniojo filmo scenarijų), gegužės 16-ąją – „Mano žmonos vyras“. Pastarojo lietuviška versija rodoma ir Lietuvoje, „Domino“ teatre. Jei jau buvote ir matėte, galėsite palyginti, kurios šalies aktoriams bei režisieriams geriau sekasi interpretuoti kroatų rašytojo Miro Gavrano tokio paties pavadinimo pjesę. Ūkio banko teatro arena. Andriaus Ufarto/BFL nuotr. • Daugiau informacijos apie festivalį (rusų kalba) čia.Eiti, jei esate rusiškos kultūros gerbėjas.Neiti, jei savaitgalis teatre pavasarį jums skamba kaip nesusipratimas.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Triju_spektakliu_Rusijos_teatro_festivalis Mon, 03 May 2010 11:20:05 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Triju_spektakliu_Rusijos_teatro_festivalis info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Paroda dedikuojama Horace'ui Goldinui (1873 – 1939 m.), vilniečiui, kuris išgarsino “Į dvi dalis pjūklu perpjautos moters” iliuziją. Vadovaujantis panašia iliuzijos konstravimo logika ši paroda siekia realizuoti į atskiras dalis padalintos parodos iliuziją.
Paroda dedikuojama Horace'ui Goldinui (1873 – 1939 m.), vilniečiui, kuris išgarsino “Į dvi dalis pjūklu perpjautos moters” iliuziją. Vadovaujantis panašia iliuzijos konstravimo logika ši paroda siekia realizuoti į atskiras dalis padalintos parodos iliuziją. Tam tikra prasme projektas „Jei tu žinai, kad čia yra ranka“ yra parodos, kurios tikriausiai nebuvo, bet kuri bet kada gali įvykti, atkūrimas. Šis projektas tyrinėja parodos „veikimo“ ir atsiradimo galimybes bei ribas – didžioji parodą sudarančių parodos komponentų dalis buvo (veikė), yra (veikia), bus (veiks) patys savaime, nebūdami šios parodos dalimis. Todėl apie šį projektą galime galvoti ir kaip apie tik žiūrovų atmintyje veikiantį potencialybių tinklą, kurio atskiri kūriniai, dalyviai, nariai, mazgai, aktantai, organai ir kita, priklausomai nuo naudojamo diskurso, yra išsidėstę skirtinguose erdvėlaikio ir atminties taškuose. Daugiau informacijos rasite čia.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Jei_tu_zinai_kad_cia_yra_ranka Mon, 03 May 2010 10:03:10 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Jei_tu_zinai_kad_cia_yra_ranka info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Politiką vaizduojančios lėlės kaina interneto aukcione kyla kaip ant mielių.
Metas sekmadienio pusryčiams ir CityOut pliusų bei minusų valandėlei. Šįkart nusprendėme ne patys uždėti pliusą bei minusą, o palikti juos sudėlioti jums: jei manote, kad mūsų aptariamas dalykas vertas pliuso (+), taip ir parašykite komentaruose, jei vertas minuso (-) – irgi netylėkite. Taigi šįkart apie rankų darbo lėles bei ir vėl apie politiką (niekaip nepavyksta jos išvengti). Visą savaitę internete nerimsta aistros apie „eBay“ aukcione parduodamą Lietuvos premjerą Andrių Kubilių vaizduojančią rankų darbo lėlę. Ją parduodantis shmikienes pseudonimu prisidengęs asmuo „eBay“ skelbia, kad 24 cm dydžio lėlė yra visiškai nauja ir labai reta (spėjame, kad vienintelė). Ji aukciono laimėtojui bus siunčiama iš Lietuvos, o sugalvojus grąžinti tai bus galima padaryti tik tuo atveju, jei lėlė pardavėjui grįš neatpakuota.   Tokios lėlės nuotraukos pateikiamos prie jos aprašymo interneto aukcione „eBay“ Labiausiai stebina tai, kad vos už 0,99 USD (apie 2,6 Lt) interneto aukcione pasiūlytos lėlės kaina šeštadienio, gegužės 1-osios, vakare buvo padidėjusi daugiau negu 5 000 kartų – jeigu norite tapti jos savininku, šiuo metu turite pasiūlyti daugiau negu 5 100 USD (apie 13 260 Lt). Neįtikėtina kaina! Pasirodo uždirbti – ir visai neblogai – galima ir iš visuomenės ne itin mėgiamo politiko. Iš viso už A. Kubiliaus lėlę statyta 72 kartus. Visą statymų istoriją galite peržiūrėti čia. Aukcionas baigsis ketvirtadienį, gegužės 6 dieną. CityOut, naudodamasis „eBay“ sistema, parašė A. Kubilių vaizduojančią lėlę pardavinėjančiai shmikienei ir pasiteiravo, kodėl ji sukūrė būtent šio, o ne kurio nors kito politiko lėlę, ir ar jų planuoja sukurti daugiau. Tačiau shmikienės atsakymas buvo trumpas: „Ačiū. Mums Jūsų klausimai tuo tarpu nėra aktualūs. Ačiū.“. „Norėčiau, kad kaina būtų tinkama mano autoritetui. Prašyčiau nenuvertinti“, – po trečiadienį, balandžio 28-ąją, vykusio Vyriausybės posėdžio šypsodamasis žurnalistams sakė premjeras A.Kubilius ir teiravosi jų, ar dalyvauja aukcione. Premjeras Andrius Kubilius. Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. Ką gi, regis A. Kubiliaus norai pildosi. O ką apie šią lėlę ir, svarbiausia, apie taip sparčiai kylančią jos kainą manote jūs? Lėlės kūrėjams dedate pliusą ar minusą?
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/ar_Kubiliaus_lele_eBay Sun, 02 May 2010 09:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/ar_Kubiliaus_lele_eBay info@cityout.lt (CityOut.lt) Ar jūs tikrai žinote, kokie yra jūsų slapčiausi norai?
Gegužės 4-9 dienomis sostinėje vyksiančiam tarptautiniam festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“ įpusėjus CityOut būtinai eis žiūrėti lietuvių choreografių darbų. Tiesą sakant, į Menų spaustuvę ketvirtadienį, gegužės 6 dieną, labiausiai norime dėl trupės „Collaborative Dance Experience“ šokio spektaklio „Toli viduje“ (choreografė – Deimantė Prišmantaitė), tačiau neišvengiamai pamatysime ir dar du – „Žuvies akies produkcijos“ „Miką ir pusryčius“ bei „Vėjo musių/Kinesferos“ „Paunksmę“. Akimirka iš šokio spektaklio „Mikas ir pusryčiai“. Juliaus Venskaus nuotr. D. Prišmantaitė – reta viešnia Lietuvoje nuo 2000-ųjų, kai į Didžiąją Britaniją išvyko studijuoti šokio ir muzikos. 2005 metais Roehampton universitete ji įgijo šokio bakalauro diplomą, o 2009-aisiais baigė ir choreografijos magistro studijas. Visuomet knieti pamatyti ir sužinoti, ko išvykusieji išmoko – štai kodėl taip norite į jaunosios menininkės šokio spektaklį „Toli viduje“. O pastatyti jį, kaip rašoma pranešime spaudai, įkvėpė Andrejaus Tarkovskio filmas „Stalkeris“. Spektaklis paremtas kambario, kuriame išsipildo slapčiausi norai, paieškomis savyje. Tik ar mes žinome, kokie jie... • Trupę „Collaborative Dance Experience“ D. Prišmantaitė kartu su choreografe ir scenos partnere Elaine Thomas bei dar viena studijų drauge Amy Howard įkūrė 2009 metais. • Pastaruoju metu D. Prišmantaitė kuria choreografijos projektus ir dalyvauja šokio trupės „Poetic Matter“ pasirodymuose.Eiti, jei norite sužinoti, kokie vis dėlto yra jūsų slapčiausi norai. Gal visai nereikia, kad jie išsipildytų?Neiti, jei geriausiai viską suprantate, kai su jumis kalbama žmonių, o ne šokio kalba.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Sokio_spektaklis_ikveptas_Stalkerio Sat, 01 May 2010 19:38:39 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Sokio_spektaklis_ikveptas_Stalkerio info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Sostinės senamiestyje įsikūrusioje galerijoje "Actus magnus" bus atidaryta Mikalojaus Vilučio personalinė paroda "Kalbėjimas".
Gegužės 5 dieną sostinės senamiestyje įsikūrusioje galerijoje “Actus magnus” bus atidaryta Mikalojaus Vilučio personalinė paroda “Kalbėjimas”. Šis autorius - visiems gerai žinomas grafikas, vaizdo (ir aštraus liežuvio) meistras, o šįkart jis pristatys ne vizualius kūrinius, o idėjas  - t.y. konceptualųjį meną. Šeštadienį (gegužės 8 d. 13 val.) įvyks susitikimas su autoriumi, kur bus galima ir pasiginčyti, ir padiskutuoti, ir tiesiog pasiklausyti šios tikrai įdomios asmenybės.  
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Paroda_Kalbejimas Fri, 30 Apr 2010 12:33:44 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Paroda_Kalbejimas info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Ne, ne pastatas ir ne jo sienos – interneto svetainė.
Kadangi į įvairias interneto svetaines šmurkštelime dažniau nei kiti (bent jau taip galvojame), netrukome pastebėti ir pokyčių Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) puslapyje. Naujoji ŠMC svetainė Ir anksčiau, ir dabar ŠMC puslapis yra baltas, o visa informacija jame pateikiama juoda spalva. Sakysite, koks gi čia skirtumas nuo prieš tai buvusiojo? Ogi skirtumų yra – ir ne vienas. CityOut džiugina tai, kad dabar svetainėje paprasčiau surasti tai, ko reikia. Anksčiau visą ŠMC puslapį buvome išnaršę skersai išilgai, bet taip ir neradome jokių kontaktų. Taip, taip, visada galima nueiti, bet kartais norisi ir paskambinti ar parašyti e. laišką. Bent jau iš ankstesniosios ŠMC svetainės atrodė, kad ši įstaiga atsiribojusi nuo bet kokio bendravimo su išoriniu pasauliu.Naujoji ŠMC svetainė Dabar gi viskas kitaip. Informacija labai aiškiai suskirstyta: parodos, kiti projektai, skaitykla ir t. t. Važiuojame žemyn – kalendorius, be galo patogu. Dar žemiau – valio! – kontaktai, kurių anksčiau niekaip nepavykdavo rasti. Ir ne tik paties ŠMC, bet ir skaityklos, parduotuvės, kavinės. O jei paspausite „Bendrą informaciją“ rasite ir detalų ŠMC, visko, kas jame yra, bei centre dirbančių žmonių sąrašą. Tiesa, svetainėje yra vienas dalykas, kuris tikrai yra ir tikrai neveikia. Tai RSS naujienų prenumerata. Kai paspaudžiame, kad užsiprenumeruotume, į mūsų skaityklę įkrenta šešios žinutės, tiesa, kas antra – vienoda, taigi iš tiesų tik dvi žinutės, pakartotos tris kartus. Jų pasirodymo data – praėjusių metų spalis. Dabar jau pati 2010-ųjų balandžio pabaiga ir ŠMC svetainėje nuo pernai spalio tikrai buvo naujienų, deja, jos dėl kažkokių priežasčių į RSS naujienų srautą nepatenka. ŠMS atstovė žiniasklaidai Renata Dubinskaitė CityOut sako, kad senojoje svetainėje labiausiai trūko tokios informacijos pateikimo struktūros, kuri atspindėtų ŠMC veiklos dinamiškumą: kad atsivertus pirmąjį puslapį būtų iškart matomos ne tik tuo metu ŠMC vykstančios parodos, bet ir kiti renginiai – paskaitos, knygų pristatymai, performansai, atidarymai ir taip toliau. Dėl to atsirado mūsų jau minėtas kalendorius. „Norėjome, kad tekstinę informaciją apie parodas būtų galima neribotai papildyti vaizdine informacija: išsamiomis fotografijų galerijomis, spaudinių maketais, garso ir vaizdo įrašais. Taip pat siekėme, kad besidomintiems šiuolaikiniu menu būtų paprasčiau užsisakyti ŠMC naujienas (e. paštu – aut. past.). Mūsų tikslas – kad kuo daugiau informacijos būtų prieinama internetu: kad žmonės iš kitų miestų ar šalių, negalintys atvykti į parodas, galėtų susidaryti įspūdį apie jas iš pateiktų tekstų ir fotografijų ar vaizdo įrašų, kad mūsų svetainėje jiems būtų prieinamas ŠMC žurnalas „Interviu“, taip pat ir bet kurie senesni, jau nebeplatinami šio žurnalo numeriai, kad jie galėtų surasti kuo daugiau informacijos apie anksčiau vykusias parodas (įdiegta paieškos svetainėje sistema), pasitikrinti, ar ŠMC skaitykloje yra leidinių juos dominančiomis temomis (ŠMC skaityklos katalogas) ir taip toliau“, – pasakoja R. Dubinskaitė. Greitu metu ŠMC svetainėje turėtų būti patalpinti pirmieji garso ir vaizdo reportažai iš centre vykusių renginių. Taip pat numatoma pildyti bei tobulinti skaityklos e. katalogą, leidinių paieškos sistemą, pildyti parodų archyvą.Naujoje ŠMC svetainėje apsilankyti, jei įdomi ne tik šiuolaikinio meno dabartis, bet ir istorija.Nesilankyti, jei nežinote, ką reiškia raidės CAC.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/SMC_apsirenge_nauja_drabuzi_komentaras Fri, 30 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/SMC_apsirenge_nauja_drabuzi_komentaras info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Užbaigusi Europos kultūros sostinių šiuolaikinius menininkus pristačiusį projektą „ARTscape“, galerija „Vartai“ imasi pristatyti trijų Baltijos šalių menininkus.
Užbaigusi Europos kultūros sostinių šiuolaikinius menininkus pristačiusį projektą „ARTscape“, galerija „Vartai“ imasi pristatyti trijų Baltijos šalių menininkus. Penkiolika Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkų apimsianti paroda kvies atrasti jų kūrybos jungtis bei skirtumus bendrame Baltijos peizaže, kurį užsieniečiai dažnai traktuoja kaip vientisą erdvę.Paroda veiks iki birželio 1 d. Savo darbus pristato estai – Reimo Võsa-Tangsoo, Sigrid Viir, Krista Mölder, Flo Kasearu, Anna Shkodenko, latviai – Liena Bondare, Lita Liepa, Andris Eglitis, Romans Korovins bei lietuviai -  Robertas Narkus, Aurelija Čiukšaitė, Justė Venclovaitė, Indrė Ercmonaitė, Rimas Sakalauskas ir Antanas Stančius.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Jaunu_Baltijos_saliu_menininku_paroda Thu, 29 Apr 2010 15:14:44 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Jaunu_Baltijos_saliu_menininku_paroda info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Savicko paveikslų galerijoje, Vilniuje atidaroma paroda „Jurgis Savickis ir Prancūzija“. Paroda yra skirta Jurgio Savickio 120-osioms gimimo metinėms.
Savicko paveikslų galerijoje, Vilniuje atidaroma paroda „Jurgis Savickis ir Prancūzija“. Paroda yra skirta Jurgio Savickio 120-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuojama ir demonstruojama naujai atrasta ir atvežta iš Prancūzijos dokumentinė medžiaga (kino-foto) apie Jurgį Savickį ir jo aplinką (Antanas Liutkus, Petras Klimas, Jonas Aistis ir kt.). Čia rašytojas, eksdiplomatas gyveno 1940-1952 metais ir parašė savo garsųjį karo metų dienoraštį „Žemė dega“. Parodoje taip pat bus eksponuojami jo sūnų Algirdo ir Augustino, taip pat anūko Raimondo tapybos darbai. Paroda veiks iki gegužės 30 d.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Jurgis_Savickis_ir_Prancuzija Thu, 29 Apr 2010 15:03:43 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Jurgis_Savickis_ir_Prancuzija info@cityout.lt (CityOut.lt) „Kuriu šį spektaklį, nes negaliu tylėti“,– sako šokėja Aistė Kriukelytė.
Labai džiaugiamės, jei ekologija domitės ir prie jos populiarinimo prisidedate nuoširdžiai, nes čia, kaip ir su sveika mityba – jei viskas daroma tik dėl mados, norimo rezultato pasiekti nepavyks. Sunku ir besuskaičiuoti, kiek daug įvairiausių ekologinių projektų, renginių ir idėjų esame pristatę. Atėjo metas ir teatrui: penktadienį, balandžio 30 dieną, 19 valandą šokėja Aistė Kriukelytė Menų spaustuvėje rodo savo sukurto spektaklio „Čia buvo vanduo“ premjerą. Spektaklio kūrėjų nuotr. Spektakliu bandoma pažvelgti į šiandieninę vartotojišką visuomenę ir ekologines problemas, kurias daugelis tiesiog įprato patogiai ignoruoti. „Kuriu šį spektaklį, nes negaliu tylėti“, – sako A. Kriukelytė. Jos nuomone, negalima tylėti matant, kiek daug visko išmetama ir kaip dažnai perkami daiktai, kurie tarnaus vos kelias valandas ar minutes, o po to tūkstančius metų dūlės sąvartynuose. Kaip pasakoja autorė, spektaklio idėja gimė prieš pusantrų metų, kai Menų spaustuvėje vyko teatro ir šokio kūrėjų iš Didžiosios Britanijos Paulo Davies ir Catherine Bennet kūrybinės dirbtuvės „Nuostabus vandens pasaulis“. Susidomėjusi šia tema šokėja ėmė kreipti dėmesį į tai, ką praneša žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui: „sąvartynas“ Ramiajame vandenyne kasmet didėja, čia jau susikaupė apie 100 mln. neskęstančių atliekų“. Visgi spektaklis nebus liūdnas, slegiantis ar pamokslaujantis. „Juk vartojame smagiai, tad kodėl spektaklis apie vartojimą negalėtų priversti šyptelėti? Jis – tai bandymas pažvelgti į mus pačius  iš šalies“, – rašoma premjerą „Čia buvo vanduo“ pristatančiame pranešime spaudai.Eiti, jei patinka, kai net didžiausios problemos pateikiamos su ironija. Net jei paskui jas iš tiesų reikės kartu spręsti.Neiti, jei niekaip nesuprantate šiukšlių rūšiavimo prasmės.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Apie_ekologija_jau_ir_spektakliuose Thu, 29 Apr 2010 15:03:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Apie_ekologija_jau_ir_spektakliuose info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Danijos fizinio teatro „Mute Comp“ spektaklis šokio festivalyje – CityOut vienas laukiamiausių.
Atidžiai peržiūrėję gegužės 4-9 dienomis vyksiančio tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programą išrinkome ir pagal datą surašėme 8 šokio spektaklius, į kuriuos tikrai eisime. Visgi jei šį sąrašą reikėtų pakoreguoti spektaklius surikiuojant nuo labiausiai laukiamo, jo viršūnėje neabejotinai atsirastų ketvirtadienį, gegužės 6 dieną, 19.30 val. Nacionaliniame dramos teatre rodomas Danijos fizinio teatro „Mute Comp.“ šokio spektaklis „Post Secret“ (choreografai – Kasperas Ravnhøj ir Jacobas Stage‘as). Šį spektaklį sunku nusakyti įvardijant tik vieną žanrą. „Spektaklyje yra visko – ir šokio, ir teatro, ir cirko. Tai tikras žanrų junginys“, – pristatydamas festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ sakė Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas.Akimirka iš spektaklio „Post Secret“. Jacobo Stage‘o nuotr. Kaip skelbiama spektaklio aprašyme, jo kūrėjai mėgina analizuoti žmogaus elgsenos keistumo ir žmogiškosios prigimties tamsiųjų pusių problematiką. Kitaip tariant, „Post Secret“ yra spektaklis apie besąlygišką gyvenimo meilę, susitaikymą su tuo, ką darome, gebėjimą atleisti ir judėti į priekį. Be vieno iš teatro „Mute Comp.“ įkūrėjų choreografo K. Ravnhøj scenoje išvysite dar du danų šokėjus – Tizianą Fracchiolla ir Thomą Bentiną bei iš Sibiro gilumoje esančios Tuvių respublikos pakviestą muzikantę – tradicinio gerklinio dainavimo specialistę bei moterų ansamblio „Tyva Kyzy“ (liet. „Tuvos dukterys“) meno vadovę Choduraa Tumat. • Danų šokio kritikai 1999 metais įkurtą trupę „Mute Comp.“ įvardija kaip pačią savo šalies šokio teatro viršūnę. • Per kiek daugiau nei dešimtmetį „Mute Comp.“ sukūrė daug įvairios stilistikos pasirodymų, tačiau bene dažniausiai jų kūryboje skamba socialinė ir urbanistinė tematika. Danų trupė aktyviai ir aštriai nagrinėja pačias skaudžiausias socialines problemas – kankinimus, propagandą, mirtį ir liūdesį.Akimirka iš spektaklio „Post Secret“. Jacobo Stage‘o nuotr. Eiti, jei dar nebuvote šokio spektaklyje, kuriame galima išgirsti ir gyvai atliekamą gerklinį dainavimą.Neiti, jei skaudžių socialinių problemų užtenka ir be teatro.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Post_Secret_sokis_teatras_ir_cirkas_viename Thu, 29 Apr 2010 13:03:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Post_Secret_sokis_teatras_ir_cirkas_viename info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Nauja vestuvių fotografijos mada, apie kurią dar nežinojome.
Prisipažinsime: esame matę įvairiausių vestuvių fotografijų – ir labai skoningų, stilingų, subtilių, ir be galo „perspaustų“. Tačiau apie naują vestuvių fotografijos madą – fotosesiją, skirtą atsisveikinti su nuotakos suknele, dar nebuvome girdėję. Jei nebuvote ir jūs, pati geriausia proga su ja susipažinti – apsilankyti šiandien, balandžio 29-ąją, 18 valandą prekybos centre „Panorama“ atidaromoje parodoje „Atsisveikinimas su suknele“ (angl. „Trash the Dress“).Roberto Daskevičiaus nuotr. Parodos autorius fotografas Robertas Daskevičius CityOut sako, kad idėja Lietuvoje pradėti tokią naują vestuvių fotografijos kryptį jam kilo pamačius vieną užsienio televizijos laidą. „Užsienyje ištekėjusios moterys savo vestuvių sukneles deda į dėžutes, Lietuvoje kabina jas į spintą. Tačiau naivu tikėtis, kad užaugusios ir ištekėti susiruošusios jų atžalos norės rengtis tą pačią suknelę. Juk keičiasi mados, stilius. Taigi iš tiesų praėjus vestuvėms suknelės nebereikia. Išmesti, žinoma, gaila, todėl reikia su ja gražiai atsisveikinti. Užsienyje ištekėjusios moterys sukneles netgi sudegina. Kurdami parodą mes pasirinkome gražesnį, subtilesnį kelią“, – pasakoja fotografas. Parodoje pasakojama vienos jaunos moters istorija: ji ima rašyti dienoraštį ir mintimis grįžta į savo vestuvių dieną. Tiesa, pripažįsta fotografas, ši istorija netikra, ji išgalvota. Mergina taip pat nėra ištekėjusi, ji – specialiai šiam tikslui pasirinktas modelis. „Supraskite, labai sunku prikalbinti ištekėjusią moterį, kai ir pats nežinai, koks bus galutinis tokios fotosesijos rezultatas, kai negali parodyti, kaip viskas atrodys“, – sako R. Daskevičius.Roberto Daskevičiaus nuotr. Šiandien atidaromoje parodoje pamatysite, kaip į naująją vestuvių fotografijos madą įpinama istorija. Ir, žinoma, ji tikrai gali būti tikra – gal net jūsų. Fotografas CityOut sako, kad padės atsisveikinti su savo vestuvių suknelėmis visoms to panorusioms moterims ir tą atsisveikinimą įamžins. Parodą lydi ir filmas. Tiesa, nors jo premjera planuota balandį, R. Daskevičius sako, kad jos teks dar truputį palaukti. O kol laukiame, internete jau galima peržiūrėti jo pristatymą: • Nemokama paroda „Panoramoje“ veiks tris savaites. Ji yra bendro kūrybinės grupės „Vanilinis dangus“ projekto „Sugadink suknelę“ dalis.Roberto Daskevičiaus nuotr.Eiti, jei ir jūs jau norite atsisveikinti su savo suknele.Neiti, jei suknelė saugiai kabo spintoje ir jos nė už ką niekam neatiduotumėte.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Atsisveikink_su_vestuvine_suknele_komentaras Thu, 29 Apr 2010 11:03:16 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Atsisveikink_su_vestuvine_suknele_komentaras info@cityout.lt (CityOut.lt) Šokti mokys garsus choreografas iš Prancūzijos Sébastienas Ramirezas.
Jei tai būtų tik muzika, ši žinutė be jokios abejonės keliautų į kaimyninę muzikos skiltį, tačiau tai, ką pirmadienį, gegužės 3 dieną, Menų spaustuvėje žada parodyti bei išmokyti šokėjas ir choreografas Sébastienas Ramirezas (Prancūzija), yra gerokai daugiau negu tik garsas. Į Lietuvą S. Ramirezas kartu su kolega choreografu Raphaeliu Hillebrandu (Vokietija) atvyksta dalyvauti gegužės pirmąją savaitę vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Gegužės 4 dieną jie parodys šokio spektaklį „Kartu, pakeliui“. Jį jau pristatėme ir būtinai nueisime. Dabar žinia visiems hip hopo mylėtojams ir šokėjams. Spektaklio išvakarėse, gegužės 3 dieną, S. Ramirezas ves hip hopo šokio seminarą, kurio metu ne tik sužinosite, bet ir pamatysite, kaip kūnas juda erdvėje, ant grindų, kaip šokis jungiamas su muzika ir atvirkščiai. Šokėjas ir choreografas Sébastienas Ramirezas. Seminaro organizatorių nuotr. Pats S. Ramirezas pradėjo šokti trylikos. Dešimtmetį choreografiją kuriantis ir šokantis prancūzų menininkas žinomas dėl savo unikalaus šokio stiliaus: hip hopo šokio judesius jis papildo brazilų kovos menus, šokį ir muziką vienijančia kapoeiros technika, įvairių kitų pasaulio kraštų kultūrinės patirties paveikta šokio kalba. Per pastarąjį dešimtmetį S. Ramirezas sukūrė arba bendradarbiavo kuriant devynis gatvės šokio spektaklius įvairiose pasaulio šalyse – nuo Vokietijos ir Prancūzijos iki Kambodžos ar Vietnamo. Ne kartą laimėjęs hip hopo ir gatvės šokio konkursus Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje 2007 metais S. Ramirezas pateko tarp 16 geriausių hip hopo šokėjų pasaulyje ir dalyvavo planetos gatvės šokio pirmenybėse Pietų Afrikos respublikoje. Šiuo metu šokėjas vadovauja savo trupei „Clash 66, compagnie Sébastien Ramirez“.Į seminarą eiti, net jei esate kito šokio stiliaus šokėjas.Neiti, jei niekaip nepataikote į ritmą.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Hip_hopo_seminaras_kaip_juda_kunas Thu, 29 Apr 2010 09:35:26 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Hip_hopo_seminaras_kaip_juda_kunas info@cityout.lt (CityOut.lt) Užaugusi šokio teatre „Aura“ ji išvyko į JAV ir po šešerių metų grįžo atgal.
Jau rašėme, kad gegužės 4-9 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ šiemet ypatingas tuo, jog jame pristatoma kaip niekad daug savos šalies kūrėjų. Nors eidami į kai kuriuos kitus festivalius (pavyzdžiui, „Kino pavasarį“) savo tautiečių darbus sąmoningai ignoruojame (juk dar spėsime juos pamatyti, ar ne?), šoksiantiems „Naujajame Baltijos šokyje“ padarėme kelias išimtis. Pirmoji jų – trečiadienį, gegužės 5 dieną, 18 valandą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre pasirodysiančiam Kauno šokio teatrui „Aura“. Jis pristatys choreografės Linos Puodžiukaitės šokio spektaklį „Metų laikai“. L. Puodžiukaitę „Auros“ įkūrėja Birutė Letukaitė vadina išimtimi – dėl to, kad užaugusi šiame šokio teatre ji išvyko į JAV ir po šešerių metų grįžo atgal į Lietuvą turėdama šokio bakalaurą ir magistrą. Paprastai išvykusieji studijuoti į Vilnių, o juo labiau į užsienio šalis nebegrįžta gyventi ir dirbti į savo gimtuosius miestus. „Dabar nors persiplėšk: veda pamokas ir Vilniuje, ir Kaune“, – apie L. Puodžiukaitę interviu „Meno duobei“ pernai rugsėjį kalbėjo B. Letukaitė. Šokio spektaklis „Metų laikai“ sukurtas pagal Antonio Vivaldi koncertinį ciklą smuikui ir orkestrui. Kaip sako pati L. Puodžiukaitė, Vivaldi ciklas ją įkvėpė savo muzikalumu, vientisumu ir turininga vidine „istorija“. Spektaklyje skirtingais metų laikais kylantys išgyvenimai perteikiami išryškinant moters ir gamtos paralelę. Metų laikų kaita atliepia įvairialypę moters prigimtį bei jos formavimąsi – gimimą, augimą, brendimą, sužydėjimą ir pilnatvę.Akimirka iš šokio spektaklio „Metų laikai“. Donato Stankevičiaus nuotr. • L. Puodžiukaitė šokti pradėjo būdama dešimties. 1994-aisiais ji tapo „Auros“ pagrindinės trupės šokėja. 1999 metais buvo pakviesta šokti Kris Cangelosi šokio trupėje Atlantoje (JAV). Po metų pradėjo šokio studijas Šiaurės Karolinos universiteto Menų konservatorijoje, kur įgijo šokio meno bakalauro laipsnį. Baigusi studijas L. Puodžiukaitė metus praleido Niujorke (JAV), kur šoko ir dėstė estetinį ugdymą Linkolno centro institute. 2005 metais ji įstojo į naujai sukurtą „Hollins“ universiteto ir Amerikos šokio festivalio („American Dance Festival“) magistrantūros programą, kurią baigusi grįžo į Lietuvą ir šiuo metu yra viena pagrindinių „Auros“ šokėjų. • L. Puodžiukaitė dalyvauja įvairiuose meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje, veda šokio technikos pamokas teatre „Aura“, dėsto šokį Vilniaus universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.Eiti, jei norite, kad į Lietuvą grįžtų kuo daugiau iš jos išvykusių talentų.Neiti, jei jau susikrovėte lagaminus ir jūsų niekas nebesulaikys.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Festivalyje_i_Lietuva_grizusios_L_Puodziukaites_spektaklis Wed, 28 Apr 2010 20:24:26 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Festivalyje_i_Lietuva_grizusios_L_Puodziukaites_spektaklis info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Dokumentinė fotografija apie šiuolaikinę Ispaniją
Ispanijos Ambasada ir galerija „Arka“ maloniai kviečia į parodą „ČIA IR DABAR“ Dokumentinė fotografija apie šiuolaikinę Ispaniją (Draugija NOPHOTO) Paroda veiks iki gegužės  22 d.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Cia_ir_dabar Wed, 28 Apr 2010 18:53:41 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Cia_ir_dabar info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) "Raganiukės teatre" vaikai, Raganiukė Niukė ir stebuklingi pasakų personažai dėmesiu apdovanos Mamytes vaikų teatro šventėje "Tau, mano Mamyte". Įėjimas nemokamas
Sekmadienį „Raganiukės teatre“ vaikai, Raganiukė Niukė ir stebuklingi pasakų personažai dėmesiu apdovanos Mamytes vaikų teatro šventėje „Tau, mano Mamyte“. Spektaklis, pokalbiai su gerai pažįstamais pasakų personažais, kvepianti kakava, saldžiausi saldėsiai ir nuoširdžiausi sveikinimai Mamytėms! Įėjimo kaina – plati šypsena
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Raganiukes_teatras_savaitgali_sveikins_Mamytes Wed, 28 Apr 2010 16:02:47 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Raganiukes_teatras_savaitgali_sveikins_Mamytes info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Tarptautinis meno ir mados festivalis iš Užupio keliasi į Rotušės aikštę.
Atgaivinti daugiau negu prieš dešimt metų užgesusį tarptautinį meno ir mados festivalį „arMada“ tikrai vertėjo. Po ilgokos tylos pernai rugsėjį jis atgimė Užupio galerijos-klubo „Stopkė“ kiemelyje, tačiau šiemet jame, CityOut sako pagrindinis festivalio iniciatorius Darius Laumenis, jau nebeišsiteks. Dėl šios priežasties nuspręsta „arMadą“ šiemet rengti Rotušės aikštėje. Su šia naujiena susijusios dar trys: festivalis kiek paankstintas (preliminari jo data – liepos 1-2 dienos), be to, šiemet jis bus nemokamas, tai yra nebus jokių bilietų – ateiti ir žiūrėti galės visi norintys. Praūžusi Vilniuje liepos 4-5 dienomis „arMada“ keliaus į Klaipėdą, į „Švyturio menų doką“ bei Palangos klubą „Ramybė“. Ir tai dar ne viskas – rugsėjį festivalis planuoja vykti į Prancūziją. „Užupyje nebeliko šiam festivaliui tinkamų vietų. Manėme daryti jį ant stogų, tačiau tai pernelyg nesaugu. Žinoma, svarstėme ir apie kitas vietas mieste. Rotušės aikštė pažįstamų buvo pasiūlyta visiškai atsitiktinai ir ji mums tiko“, – CityOut pasakoja D. Laumenis. Planuojama, kad taip per festivalį atrodys Rotušės aikštė. Festivalio organizatorių nuotr. Aikštėje planuojama sumontuoti sceną ir 50 metrų ilgio podiumą. D. Laumenio, teigimu, septintą kartą rengiamas festivalis Vilniuje šiemet gali vykti ir tik vieną dieną: viskas priklausys nuo to, kiek dalyvių į jį iki gegužės 1 dienos užsiregistruos. Šiuo metu norą dalyvauti „arMadoje“ jau pareiškė 6 dizaineriai iš Lietuvos ir 11 iš užsienio šalių – Baltijos ir kaimyninių valstybių, Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Tačiau festivalyje, ko gero, dalyvaus tik 6 lietuviai ir 6 užsieniečiai. „Viskas priklauso nuo pinigų“, – kodėl negali dalyvauti visi norintys, aiškina pagrindinis festivalio iniciatorius.Festivalio organizatorių nuotr.Festivalis lieka ištikimas savo tradicijoms: jis ir toliau jungs skirtingus menus ir  jų rūšis – teatrą, meną madą, muziką ir t. t. Ir toliau jame vyraus avangardas, šiemet jungiamas su perdirbamų ir natūralių ekologiškų medžiagų tema, o savo darbus pristatys ne tik jaunieji dizaineriai, bet ir kitų sričių menininkai – džiazo muzikantai, skulptoriai, aktoriai, architektai, fakyrai, gatvės šokėjai, video menininkai, pirotechnikai. „Jauniems menininkams, kol jie dar neišpopuliarėjo, reikia padėti“, – įsitikinęs D. Laumenis.  Festivalio organizatorių nuotr. • Daugiau informacijos apie festivalį čia. • CityOut interviu su Dariumi Laumeniu skaitykite čia.Į festivalį eiti, jei manote, kad tikri talentai žiba ne tik ant „Mados infekcijos“ podiumo.Neiti, jei nuo ekologijos isterijos jau lengvai pykina.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Atgimusi_arMada_pasiteisino_ir_siemet_vel_vyks_komentaras Wed, 28 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Atgimusi_arMada_pasiteisino_ir_siemet_vel_vyks_komentaras info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Ar vabzdžiu vadinama skulptūra liks stovėti ar bus išmontuota?
Diskusijos apie praėjusių metų pradžioje pastatytą Vlado Urbanavičiaus skulptūrą „Krantinės arka“ tai nurimsta, tai vėl įsiliepsnoja. Ši ir dar dvi skulptūros Neries krantinėje – Mindaugo Navako „Dviaukštis“ bei Roberto Antinio „Puskalnis“ – konkrečiai toms vietoms, kuriose vis dar stovi, buvo sukurtos įgyvendinant „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ Viešųjų erdvių humanizavimo programą. Oficialiai deklaruoti šios programos tikslai – šiuolaikiškai įprasminti atvirą miesto erdvę bei keisti sustabarėjusį požiūrį į meną viešojoje erdvėje. Sakytume, kad abu jie buvo įgyvendinti su kaupu. Tikrai neironizuojame: tokių skulptūrų mieste iki tol nebuvo, todėl jos tikrai, ypač „Krantinės arka“, patraukė tiek sustabarėjusio, tiek ir nesustabarėjusio požiūrio miestiečių bei miesto svečių dėmesį. Neries krantinėje prie Baltojo tilto pastatytas skulptoriaus Mindaugo Navako kūrinys „Dviaukštis“. Andriaus Ufarto/BFL nuotr. Dabar ir vėl diskutuojama apie „Krantinės arką“, mat ją, iškentusią net patvinusią Nerį, vis dėlto ketinama išmontuoti. Vilniaus – Europos kultūros sostinės metai baigėsi, metas atsisveikinti ir su tais ar tiems metams sukurtu menu? Nejaugi? Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė CityOut informuoja, kad skulptūros „Krantinės arka“, kaip nesudėtingo laikino statinio, naudojimo laikas jau yra pasibaigęs – skulptūrą buvo leista eksponuoti tik iki 2010-ųjų. „Jeigu bus nuspręsta skulptūrą palikti toje pačioje vietoje, (...) jos naudojimo terminas gali būti pratęstas iki trejų metų“, – rašoma viename iš savivaldybės atstovės mums atsiųstų dokumentų. Tolimesnė „Krantinės arkos“ ateitis buvo svarstoma šiemet sausio 20-ąją. Tuomet 37 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nariai pasisakė už tai, kad skulptūra būtų perkelta į kitą vietą arba demontuota, o 6 – už tai, kad ji būtų palikta ten, kur yra. Buvo priimtas sprendimas prašyti savivaldybės administracijos direktorių perkelti skulptūrą į kitą jai tinkamą vietą. Visuomenės pasipiktinimas ir 100 000 Lt honoraras „Daugelio komiteto narių nuomone, šis projektas nepasiteisino, nes sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprasmes diskusijas elektroninėje žiniasklaidoje. Savivaldybė neturi prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų dėl skulptūros demontavimo bei perkėlimo darbų. Manome, tuo turi pasirūpinti autorius, kuriam Kultūros ministerija  sumokėjo apie 100 000 Lt honorarą ir kuris žinojo, kad skulptūra bus eksponuojama iki 2010-ųjų“, – rašoma savivaldybės atstovės CityOut pateiktame dokumente. Tiesa, perkelti skulptūros į valstybės valdomą žemę negalima, tačiau galutinai nutarus ją išardyti nieko derinti jau nebereikės. Jei vis dėlto skulptūros priežiūra tektų rūpintis savivaldybei, jai tai atsieitų tiek, kiek kainuoja skulptūros nuvalymas, o tuo rūpinasi savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius. Tačiau dabar jau balandžio pabaiga, o skulptūra vis dar stovi (beje, kaip ir kitos dvi – „Dviaukštis“ bei „Puskalnis“). Taigi kas su ja (ar jomis) bus? Grupės „Išsaugokim „Krantinės arką“!“ socialiniame tinkle „Facebook“ nuotr. Kol vyksta diskusijos dėl skulptūros likimo, socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado grupė „Išsaugokim „Krantinės arką“!“ (pirmasis įrašas – šių metų vasario 19 dieną). Tiesa, reikia pripažinti, kad iniciatyvos autoriai visgi nėra labai aktyvūs: išskyrus vieno jų – Giedriaus Sakalausko – balandžio pradžioje parašytą sveikinimą su Velykomis, kitą su skulptūros išsaugojimu susijusį įrašą randame priskirtą kovo 11 dienai. Juo raginama pasirašyti peticiją „Išsaugokim „Krantinės arką“!“. Ją pasirašė 732 žmonės (pasirašyti galima iki sekmadienio, gegužės 2 dienos).– Įvairiausios grupės socialiniame tinkle „Facebook“ kuriasi kasdien: kai kurios iš jų yra tikrai aktyvios ir siekiančios užsibrėžtų tikslų, kitos, rodos, kuriamos tiesiog šiaip sau. Kaip yra jūsų atveju? Ko siekiate šia grupe? Kokius tikslus esate užsibrėžę?– teiraujamės grupės „Išsaugokim „Krantinės arką“!“ įkūrėjo G. Sakalausko. – „Facebook“ grupė „Išsaugokim „Krantinės arką“!“ yra atverta laisvų žmonių diskusijai. Savo tikslo mes siekiame laisvai dalindamiesi mintimis. Tikriausiai pastebėjote, kad savo grupėje mes gerbiame įvairias nuomones.– Jūsų inicijuotą peticiją pasirašė 732 žmonės. Kada ją ketinate įteikti Vilniaus miesto savivaldybei? Kaip manote, ar jums pavyks pasiekti savo tikslą? – Peticija bus įteikta, kai tik Vilniaus miesto savivaldybėje bus svarstomas skulptūros likimo klausimas. Manau, kad pasieksime, jog „Krantinės arka“ būtų palikta ramybėje.– O kaip jums pačiam atrodo, kodėl ši skulptūra turėtų likti? Ar turėtų likti ir „Dviaukštis“ bei „Puskalnis“? – Man „Krantinės arka“ nėra vien tik paprastas monumentas. Ji – laisvos minties simbolis. Nenoriu tų laikų, kai viskas, kas tik buvo sunkiau suprantama ar ideologiškai nepriimtina, buvo griaunama. Apmaudu, kad 20 metų laisvės neišlaisvino kai kurių žmonių ir jie mato vien tik juodai ar baltai. „Dviaukštis“ ir „Puskalnis“ be jokių dvejonių turi likti. Esu įsitikinęs, kad po kokių penkerių metų vilniečiai tiesiog neįsivaizduos Neries vingių be šių kūrinių. – Ar domėjotės, kiek per metus atsieitų „Krantinės arkos“ išlaikymas? Kaip manote, ar tą sumą būtų galima gauti iš privačių rėmėjų, entuziastų? – Mano galva, „Krantinės arkos“ išlaikymas nekainuoja brangiau negu Petro Cvirkos paminklo išlaikymas. O juk sovietinių laikų išsiilgę entuziastai galėtų išlaikyti tą socialistinio realizmo šedevrą… Atkreipkite dėmesį – aš nereikalauju, kad jis būtų nugriautas. - - - - - Ar tokios grupės, kokia susikūrė socialiniame tinkle „Facebook“ ir turi 1 470 narių, gali turėti įtakos skulptūros likimą sprendžiančiai tarybai? „Mūsų manymu, jei tarybos nariai bus susipažinę su šios grupės nuomone, tai gal ir turės įtakos balsuojant už skulptūros pašalinimą“, – CityOut sako Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Savickienė. O kokią „Krantinės arkos“ likimo viziją regite jūs, CityOut skaitytojai?
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Krantines_arka_uz_ir_pries_komentarai Tue, 27 Apr 2010 17:48:39 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Krantines_arka_uz_ir_pries_komentarai info@cityout.lt (CityOut.lt) Mes jau planuojame pirmąją gegužės savaitę.
Nors pavasariui kaip reikiant įsibėgėjus vis sunkiau būti uždarose erdvėse, mes tikrai žinome, kad pirmąją gegužės savaitę praleisime teatruose. Gegužės 4-9 dienomis vyksiantis tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ neprasideda spektakliu, kurį netrukus pristatysime, bet būtent jį pirmąjį planuojame pamatyti. Tai choreografų Sébastieno Ramirezo (Prancūzija) ir Raphaelio Hillebrando (Vokietija) bendras darbas – šokio spektaklis „Kartu, pakeliui“. Gegužės 4 dieną (antradienį) 20 valandą jis bus rodomas Menų spaustuvėje. „Mums visiems puikiai pažįstamas keistas vienatvės jausmas, nors daugelis mūsų gyvena perpildytuose miestuose. Bet tarsi nieko aplink nematome. Tas iš sielos gilumų kylantis troškimas suvokti, iš kur mes kilę, ir užduoti sau klausimą: kokį gyvenimo kelią renkuosi aš?“, – rašoma spektaklio pristatyme. Ir tai tik dalis klausimų, kuriuos kelia jo autoriai. Pasisekimą Sébastieno Ramirezo ir Raphaelio Hillebrando duetui, festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ rengėjų teigimu, visų pirma užtikrina konceptualus skirtingų stilių derinimas: Sébastieno šokyje netikėtai susiduria breiko ir brazilų kovos meno kapueiros elementai, o Raphaelis garsėja neįtikėtinais akrobatiniais triukais, įspūdingais šuoliais ir salto.Akimirka iš spektaklio „Kartu, pavieniui“. Body C nuotr. Pasitelkdami žaidimą erdvės ir atstumo dviprasmybėmis bei meistriškai jungiamų vaizdo projekcijų dramaturgiją spektaklio „Kartu, pavieniui“ atlikėjai hip hopo ritmu iš scenos „keliauja“ į vaizdo projekciją, atsiduria vizualinių žaidimų sukūryje, teatre, tiesiog kažkokioje neapibrėžtoje pasaulio vietoje. „Kiekvienas muzikos stilius turi savo individualų charakterį. Aš stengiuosi užčiuopti šią specifiką ir išreikšti ją savo šokiu, savo judesiais ir sukurti tam tikrą darnų muzikinį bangavimą, niekad nesibaigiančią evoliuciją. Kad šokti būtų taip lengva kaip kvėpuoti!“, – sako Sébastienas Ramirezas. • Daugiau apie festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ čia.Akimirka iš spektaklio „Kartu, pavieniui“. Body C nuotr. Eiti, jei patinka skirtingų stilių ir žanrų junginiai.Neiti, jei į klausimą apie gyvenimo kelio pasirinkimą sau jau atsakėte ir atsakymo keisti neketinate.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Naujaji_Baltijos_soki_pradesime_spektakliu_Kartu_pavieniui Tue, 27 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Naujaji_Baltijos_soki_pradesime_spektakliu_Kartu_pavieniui info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Lietuvos meno salų žemėlapis didėja.
Nors vadiname save Vilniaus miesto gidu, apsiriboti vien tik sostine neišeina. Šįkart pasakojame apie šeštadienį, gegužės 1-ąją, Klaipėdoje oficialiai atidaromą naują meno salą – „Švyturio menų doką“. Jis kuriasi prie Danės krantinės, bendrovės „Memelio miestas“ angaruose ir planuoja griausmingą su Gatvės muzikos diena sutapsiantį atidarymo koncertą. CityOut džiaugiasi, kad Lietuvos meno salų žemėlapis didėja: vasarį atidarytas Menų centras Kaune, penktadienį darbą pradėjo „Fluxus ministerija“. Atėjo ir Klaipėdos eilė. Doke dar verda pasirengimo darbai. Projekto kūrėjų nuotr.– Papasakokite daugiau apie naująją erdvę: kaip ją radote, ką joje keičiate, kas joje vyks?– teiraujamės Menų doko atstovės spaudai Viktorijos Vaškytės. – Pagrindinė mūsų idėja – renovuoti ir kultūrinei veiklai pritaikyti buvusį laivų remonto įmonės angarą bei šalia esančią krantinę. Tai ir darome. Bures skleidžiame bendrovės „Memelio miestas“ teritorijoje. Pagrindinė problema, su kuria susidūrėme prikeldami doką naujam gyvenimui – akustika. Taip pat svarbu išsaugoti ir buvusio laivų elingo aurą – norime išlaikyti jo dvasią. „Švyturio menų doką“ sudaro dvi erdvės: didžioji scena ir mažoji scena. Mažoji scena skirta mažabiudžečiams projektams, vakarėliams, klubinio stiliaus renginiams, konferencijoms, mini spektakliams ir panašiai. Didžiojoje scenoje atitinkamai vyks didesni projektai: koncertai, festivaliai, kino renginiai, spektakliai, veiks mugės, inscenizuoti miesteliai, parodos ir taip toliau. Dokas turi dar vieną ryškų išskirtinumą – tokiu šiuo metu negali pasigirti nė viena Klaipėdos miesto salė: areną galima pritaikyti tiek sėdimiems, tiek stovimiems renginiams. Mažoji doko erdvė. Projekto kūrėjų nuotr. Didžioji doko erdvė. Projekto kūrėjų nuotr.– Skaitėme „Švyturio menų doko“ aprašymą. Mums jis pasirodė kažkuo panašus į Vilniuje veikiančią Menų spaustuvę ir Kaune šiemet užgimusį Menų centrą. Ar dokas taip pat pretenduoja tapti dar viena meno sala Lietuvoje? – „Švyturio menų dokas“ yra nauja laisva demokratiška erdvė visoms kultūrinėms veikloms – koncertams, teatrui, kinui, šokiui, madai, poezijai, įvairaus žanro festivaliams, edukaciniams ir tarpdisciplininiams projektams, konferencijoms ir seminarams. Viskam, kas telpa ir netelpa žodyje „menai“. Norime šias erdves paversti naujo pobūdžio gyvybingu, ištisus metus veikiančiu senamiesčio traukos centru, išskirtine kultūrine erdve, kurioje vykdomi renginiai būtų ir, tikime, bus efektyvesni už tradicinių kultūros įstaigų siūlomus veiklos standartus ir produktus. „Memelio miestas“. Nuotrauka iš „Švyturio menų doko“ profilio socialiniame tinkle „Facebook“ – Ir visgi ko gali tikėtis naujosios erdvės lankytojai? Kokius svarbiausius renginius, projektus, veiksmą išskirtumėte? – „Švyturio menų dokas“ Klaipėdoje prisišvartuoja jau gegužės 1 dieną. Tai ne tik Gatvės muzikos diena, bet ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą minėjimas, taigi švęsime kartu su svečiais iš Latvijos „Tribes of the City“, estais „Ewert and The Two Dragons“ bei lietuviais „Empti“. Įsisiūbavus atidarymo renginiui visų laukia didysis Gatvės muzikos dienos jam session iki paryčių. Dokas yra neatsiejama miesto dalis. Stengsimės padaryti viską, kad nenuviltume miesto ir jo žmonių. Štai į Jūros šventės veiksmą įliesime naują tradiciją – naktinį šventės afterparty. Tokio uostamiestyje niekada nebuvo.Dokas dar tik formuojasi, tačiau turi ambicingų planų, įdomių partnerystės santykių užuomazgų, kurios artimiausiu metu virs konkrečiais projektais. Visa tai bus galima įvertinti tik po kurio laiko. Tarp svarbių ir sparčiai atšuoliuojančių doko projektų – miesto muzikos festivalis „Dock Fest“, vyksiantis Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventiniu laikotarpiu. Sukvietėme spalvingą tarptautinę muzikantų kompaniją, tarp kurių ne tik skandinavai, bet ir Islandijos, Australijos atstovai. Nemigos kankinamus klaipėdiečius ir miesto svečius kviesime į „Naktinę pamainą“ – naktinio veiksmo vakarėlius po atviru dangumi su kinu, spektakliais, poezija, koncertais, šokiu ir kitomis pramogomis. Tai bus visiškai naujas tvarinys pajūrio zonoje, kurioje visų renginių laikas griežtai ribojamas. Dėl ypatingos vietos dokas galės leisti daugiau laisvės sau ir savo lankytojams neskirstydamas paros į dieną ir naktį. Pagreitį įgyja ir bendradarbiavimas su Vilniaus dailės akademijos Vizualaus dizaino katedra Klaipėdoje, kurios studentams patikėta kurti vizualinį doko pateikimą. Geriausių darbų autoriams bus suteiktos galimybės realizuoti savo kūrinius. Dėl to maždaug kas pusmetį doke atsiras įvairių dizaino naujovių: tiek paties doko išvaizdoje, daiktuose, priemonėse, kolektyvo aprangoje ar reklaminėse koncepcijose. Mūsų tikslas – skatinti jaunimo kūrybiškumą ne tik kuriant šias koncepcijas, bet ir leidžiant jas iš tikrųjų pritaikyti doko erdvėse. Įėjimas į Doką (iš Šiaurės rago). Nuotrauka iš „Švyturio menų doko“ profilio socialiniame tinkle „Facebook“ Durys. Nuotrauka iš „Švyturio menų doko“ profilio socialiniame tinkle „Facebook“ Liftas. Nuotrauka iš „Švyturio menų doko“ profilio socialiniame tinkle „Facebook“– Kaip manote, ką menas duoda žmonėms ir kodėl jis jiems reikalingas? – Menas suteikia laisvę. Kitokį požiūrį į vienas kitą. Tačiau pagrindinis dalykas: menas žmogų daro kūrybingesnį. Apsuptas meno ir jį kuriančiųjų žmogus ir pats imasi iniciatyvų, ieško kitokių savirealizacijos, išraiškos būdų. - - - - - Turime pasakyti, kad „Švyturio menų doko“ kūrėjai mus tiesiog pribloškė savo didžiuliu veiklos planu. Tikimės, kad dauguma jo punktų tikrai bus įgyvendinti ir, be jokios abejonės, planuojame apsilankyti doko atidaryme. • Daugiau apie „Švyturio menų doką“ čia. Į „Švyturio menų doko“ atidarymą (o ir vėliau į šią vietą) vykti, jei jūs paros taip pat neskirstote į dieną ir naktį.Nevykti, jei turite bilietus į Egiptą ar Turkiją ketveriems metams į priekį.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Svyturio_menu_dokas_Meno_sala_Klaipedoje_interviu Mon, 26 Apr 2010 15:14:02 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Svyturio_menu_dokas_Meno_sala_Klaipedoje_interviu info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Arba istorija apie tai, kaip CityOut padėjo į pasaulį ateiti naujam Stumbriukui.
„Prieš penkerius metus tai buvo eksperimentinės grafikos projektas. Dabar mes vertinami kaip teatro reiškinys, rodome spektaklius teatro scenose. Bet nesame institucija: per penkerius veiklos metus „Psilikono teatras“ išliko laisvas ir atviras projektas, taip ir nebuvo „įsteigtas“ ar kaip nors įteisintas“, – atslūgus emocijoms po penktadienį, balandžio 23-ąją, Menų spaustuvėjeminint penktąjį „Psilikono teatro“ gimtadienį rodyto spektaklio „Stumbras ant taburetės“ CityOut sako šio teatro sumanytoja menininkė Auksė Petrulienė. Jos teigimu, didžiausias tokio neapibrėžto būvio privalumas yra absoliuti kūrybinė laisvė. „Didžiausias minusas – mes visiškai neprisitaikę elementariam spektaklių rodymo mechanizmui, pavyzdžiui, negalime platinti bilietų, ką jau kalbėti apie rimtesnės finansinės paramos gavimo galimybes. Todėl miglotose kultūros politikos perspektyvose „Psilikono teatras“, kaip ir kiti eksperimentiniai meno projektai, šiuo metu stovi „ant taburetės“, – kalba menininkė. Stumbras. Spektaklio kūrėjų nuotr. Apie stovėjimo ant taburetės reikšmę jau rašėme pristatydami Menų spaustuvėje penktadienį rodytą spektaklį. Į jį ir į „Psilikono teatro“ penktąjį gimtadienį susirinko mažiau žmonių nei tikėjomės ir dėl to mums labai gaila. Lietuvoje išties nedaug niekaip neįteisintų, tačiau pasiteisinusių projektų, apie kuriuos norisi, kad žinotų kuo daugiau žmonių. Todėl kartais tikrai pikta (taip, pikta), kad itin reklamuojami menkesnės meninės vertės projektai sutraukia daugiau lankytojų nei tie, kurie tikrai yra verti dėmesio ir gyvuoja, kaip sakoma, daugiau patys dėl savęs ar dėl meno nei dėl kitų. Pamačius bent vieną „Psilikono teatro“ spektaklį šio teatro jau nebesupainiosi su niekuo. Tačiau atėjus į dar nematytą jo spektaklį silikoniniai personažai vis geba kuo nors nustebinti ir kaskart yra nenuspėjami. Niekada nenuspėsi ir kokia bus bei kaip baigsis spektaklyje pasakojama istorija, nors iš perskaityto aprašymo jau manaisi viską žinąs. Kad žmonos netekęs Stumbras spektaklyje „Stumbras ant taburetės“ tikrai lips ant taburetės ir kiš galvą į kilpą, žinojome. Žinojome ir tai, kad jis bus išgelbėtas, tačiau nė nenumanėme kaip. O jis, sutikęs stebuklingą voverę Vovierą, kuri kas akimirką gimsta pati iš savęs, ir pats gimė iš naujo. Stumbriuko embrionas. Nuotraukos iš Auksės Petrulienės asmeninio ir „Psilikono teatro“ archyvo Iš visų žiūrovų A. Petrulienė pasirinko būtent mus nukirpti naujagimiui virkštelę, kuri „yra juk ta pati Stumbro virvė iš praeito gyvenimo“. Taip pasaulyje atsirado nauja gyvybė, o istorija prasidėjo iš naujo. • Visa „Stumbro ant taburetės“ istorija čia. Tiesa, penktadienį rodyta kiek patobulinta, atnaujinta spektaklio versija. Pavyzdžiui, buvo minimas gyvybės langelis, kuris Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Primename, kad spektaklis „Stumbras ant taburetės“ yra pirmasis „Psilikono teatro“ darbas. - - - - -O kokia „Psilikono teatro“ aktorių statistika: kiek jų per penkerius metus gimė ir kiek mirė? Kiek nusižudė? „Mūsų aktoriai nemiršta ir beveik nesensta. O iš gipso formelių gimsta per mėnesį vidutiniškai dešimt! Savo aktorius skaičiuojame šimtais. Jeigu spektaklyje personažas turi pasirodyti penkiose scenose, tai iškart gaminame penkias tokias pačias lėles – kiekvienai scenai po lėlę. Todėl, pavyzdžiui, turime visą armiją tokių pačių silikoninių meškų. Jų tik spalvos skiriasi: penkios žalios, šešios mėlynos, dvi geltonos, trys baltos ir dar kokias keturias galima rasti kitoje dėžutėje įsimaišiusias tarp silikoninių vilkų. Norėjau penkmečiui atlikti aktorių surašymą, suskaičiuoti juos visus, surūšiuoti. Pradėjau šitą darbą, bet niekaip neužbaigiu. Galiu tik pasakyti, kad daugiausiai turime žinduolių, iš jų beveik pusė – žmonės. Iš žmonių didžioji dalis yra įžymybės: nuo kunigaikščių iki Nobelio premijos laureatų. Silikoniniai lietuviai yra penki: trys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai ir Jurgis Mačiūnas, dar yra žymių europiečių – austrų, vokiečių, švedų, italų. Kinas tik vienas“, – 6ypsodamasi pasakoja A. Petrulienė. Kiškis. Nuotrauka iš Auksės Petrulienės asmeninio ir „Psilikono teatro“ archyvo „Jeigu skirstytume pagal ūgį, tai pats didžiausias aktorius yra 13 cm silikono banginis, o pats mažiausias – 1,5 cm stumbro embrionas. Pats naujausias personažas yra šuo, pats seniausias – zuikis. Sudėtingiausia pagaminti ežiukę. Ypatingas personažas yra Yoko Ono, nes ji turi ne tik priekinę kūno pusę, bet ir užpakalį. Vyriškos lyties aktorių turime daugiau negu moterų. Velnių turime daugiau negu angelų. Tik meškos, vilkai ir gulbės turi porą, kiti – vienišiai. Turime kelis sėkmingai vaidinančius vidaus organus – širdį, tešmenį ir moters krūtinę“, – sako menininkė. Silikoninė Yoko Ono. Nuotrauka iš Auksės Petrulienės asmeninio ir „Psilikono teatro“ archyvo A. Petrulienei sunku atsakyti, kuris „Psilikono teatro“ spektaklis jai pačiai mieliausias. „Užtat turiu aktorius numylėtinius, kuriuos mėgstu rodyti. Labiausiai mėgstu Romos vilkę.  Smagiausia judinti velniuką, geriausiai mirkčioja undinė ir kaukolė, o burną geriausiai judina katinas“, – kalba ji. • Daugiau apie menininkę A. Petrulienę ir jos sumanytą „Psilikono teatrą“ čia.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Psilikono_teatro_gimtadienis_ir_aktoriu_surasymas_komentaras Sun, 25 Apr 2010 20:15:42 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Psilikono_teatro_gimtadienis_ir_aktoriu_surasymas_komentaras info@cityout.lt (Dovilė Stadalninkaitė) Spektaklio metu CityOut žvilgsnius traukė ne tik tai, kas vyko scenoje, bet ir publika.
Prieš kurį laiką CityOut Keistuolių teatre žiūrėjo Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos roko operą „Meilė ir mirtis Veronoje“, režisuotą Aido Giniočio. Nors ji ir ne visai „keistuoliškos“ stilistikos, bet mus įtraukė, o visą vakarą grįžę niūniavome garsiąją Sceną balkone: Kaip pavydžiu aš mėnuliui, Nakčiai, rytui ir žvaigždėms – Toms mažoms ir didelėms dangaus gėlėms, Kurios tave kasnakt lankyti gali... D. Matvejev nuotr. Gal daugiau žiūrovų šį spektaklį pamena iš Pramogų arenos, kur W. Shakespeare‘o tragedija „Romeo ir Džiuljeta“ buvo pastatyta grandioziškai. Režisierius A. Giniotis ją perkėlė į Keistuolių sceną: dailiai įpynė bene visus elementus, pritaikydamas mažesnei erdvei. O ir Romeo (Justą Tertelį) bei Džiuljetą (Ievą Stundžytę) galima tiesiog įsimylėti iš karto. D. Matvejev nuotr. Bet šįkart mūsų žvilgsnius vis traukė ir rauktis vertė ne tik tai, kas vyko scenoje, bet ir publika. Salė buvo apypilnė, galima sakyti, ir visai pilna, o didžiąją jos dalį sudarė moksleiviško amžiaus jaunimas. Gal čia privalu ateiti pagal mokymosi programą? Na, bet mūsų įspūdis, jog didžiajai daliai jų apsilankymas teatre – iš tiesų retenybė ir, kaip čia derėtų elgtis, niekas nepaaiškino. Negi negalima pakomentuoti garsiai, ką tu manai apie romantišką monologą? Ir kaip gi neparašius SMS penkiems draugams ir nepaspiginus telefono ekrano šviesa greta sėdintiems kaimynams? Matyt, ir garsiai pūsti kramtomosios gumos burbulus teatre šiais laikais norma. Kas bus dar po dešimties metų? Gal mėtysime alaus skardines į sceną. Pasijautėme seni, o gal tiesiog (per daug) kultūringi.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Teatre_ims_spjaudytis Sun, 25 Apr 2010 17:33:42 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Teatre_ims_spjaudytis info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) CityOut meno skyrius deda pliusus ir minusus.
CityOut meno skyrius atidaro naują rubriką. Nuo šiol kiekvieną sekmadienį pusryčiaudamidėliosime pliusus ir minusus. Juos gaus tiek žmonės, tiek renginiai, tiek meno kūriniai ar reiškiniai. Pradedam! „+“ (pliusas) Kai kurie akylesni ar tiesiog smalsesni interneto naršytojai šiuos darbus tikriausiai jau matė. CityOut meno skyrius mano, kad juos turėtų pamatyti kuo daugiau lietuvių. Nors sakoma, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai pasaulyje žinomi ir vertinami (ypač Japonijoje), neseniai dalyvavome karštoje meno pasaulio žmonių diskusijoje apie tai, kiek dabar pasauliniuose aukcionuose būtų įvertinti šio garsaus kūrėjo darbai. Deja, tikriausiai nelabai daug. Kad ir kokia bebūtų M. K. Čiurlionio darbų vertė, dabartinius kūrėjus jie visgi domina. Štai rusų dizainerio Artemijaus Lebedevotinklaraštyje pasirodė modifikuotos lietuvio paveikslo „Aukuras“ versijos. Visi darbai – iš Artemijaus Lebedevo tinklaraščio • Su visomis „Aukuro“ versijomis galite susipažinti čia.„-“ (minusas)CityOut nerašo apie politiką, tačiau šį kartą susilaikyti nebegalėjome. Mes nekomentuojame, ar Artūras Valinskas yra kompetentingas ar nekompetentingas pretendentas į kultūros ministrus. Tačiau bet kokiam į šį postą pretenduojančiam asmeniui viešai, ko gero, nederėtų prezidentės vadinti nei boba, nei namų šeimininke. Tai tiesiog... nekultūringa. Arūnas Valinskas 1996-aisiais festivalio „Benai , plaukiam į Nidą!“ metu. Kęstučio Vanago/BFL nuotr.Ar ir jūs šią savaitę pliusus bei minusus sudėtumėte taip pat, kaip tai padarė CityOut?
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/ar_Nekulturingas_kandidatas_i_kulturos_ministrus Sun, 25 Apr 2010 09:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/ar_Nekulturingas_kandidatas_i_kulturos_ministrus info@cityout.lt (Rytis Banys) Pastatas atidarytas, metas imtis darbo.
Pora šimtų menininkų bei aktyvistų nuo šiol turi vietą pačiame miesto centre. Lygiai metams. Laikinoji „Fluxus ministerija“ penktadienį prisistatė visiems vilniečiams. Atidarymo proga visą Gedimino prospektą uždūmijo... dūmų skulptūra. Tuoj po to ant stiebo supleveno „Fluxus“ vėliava – tiesa, įtartinai maža. Po trumpos ir aiškios Artūro Zuoko, pagrindinio projekto iniciatoriaus ir prižiūrėtojo, kalbos (daugiau jo minčių apie „Fluxus Ministeriją“ rasite vakarykščiame interviu) ir efektingų kunigaikščio Vilgaudo komentarų ministerijos lankytojai gužėjo vidun. Taip aktyviai, lyg ten siūlytų ką nors įsigyti pigiau. Visgi viskas ir visą vakarą bei naktį buvo nemokama, išskyrus barą – o ir ten galiojo labai malonus principas „mokėk, kiek nori“. Taip ir buvo – vieni gėrimus pirko po litą, kiti po dešimt. Su pirmąja lankytojų minia CityOut kilo buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos laiptais į viršų. Pirmasis žvilgsnis matė tik daug koridorių ir kabinetų, jau pradėtų naudoti arba dar tuščių. Daugiau pastarųjų. Nieko nuostabaus – visas „fliuksusas“ užsisuko tik prieš keletą mėnesių, tada ir vyko projektų paruošimas bei patalpų dalinimas. Norinčių, beje, buvo gausiau, nei gavusių. Gal keista, kad plačiau visuomenė apie galimybę informuota nebuvo – visi pakalbinti naujakuriai pasakojo apie tai sužinoję „iš draugų“. O jei draugų neturi, bet esi talentingas? Neverta dabar gilintis į tai, kas jau nuspręsta ir išspręsta, tik pasidalinsime vienu išgirstu dalyku. Internetinės radijo stoties „Eteris.org“, taip pat turinčios savo vietą ministerijoje, „darbuotojai“ neoficialiame pokalbyje išsitarė, kad studijos šiose patalpose tikrai nesirengs. A la „Per daug triukšmo, šiaip naudosim pasibūt“. Kas gi nenorėtų vietelės pasibuvimui Gedimino prospekte?  „Eteris.org“ visgi laiko veltui neleido ir ėmė interviu iš lankytojų. Igno Jurkyno nuotr. Muzikantai, radistai, kino menininkai (ir pats Jonas Mekas, tiksliau, jo filmai), segvėjai (o, siurprize), fotografai, visokių dalykų kūrėjai – ministerijos kabinetuose galima rasti labai spalvingų personažų. Kai kurie jauni ir nepažįstami,  kiti jau girdėti Vilniaus gatvėse. Reperis Messiah su kolegomis, pavyzdžiui, čia atidarys „spoken word“ dirbtuves. Lietuviškai jis tai pavadino įtaigiaja poezija. Net ir pasaulyje dar pakankamai šviežia literatūros kryptis Lietuvoje, bent jau mūsų duomenimis, yra tikra naujiena. Puiku! Įdomus nutikimas ištiko beplepant su Messiah. Susitikome jį kažkelinto aukšto kambarėlyje, kuriame improvizavo mergina už klavišų ir vaikinas su gitara. Paklausėme reperio-poeto, kas gi jie. Atsakė vardų nežinąs, bet iš matymo lyg ir pažįstąs. Po keliolikos sekundžių gitaristas labai garsiai pakvietė mūsų pašnekovą ant „scenos“! Šis nedvejojo, griebė mikrofoną ir ėmė raityti savo ritmus bei rimus. Taip ir įsivaizduojame veiksmą bei gyvenimą dideliame name su daug kambarių ir krūva margų jų gyventojų. Užlipę dar auksčiau radome plokšteles bebrūžinantį didžėjų Genį, ministerijoje atsidūrusį kartu su vaizdo menininkais. Šie demonstravo įvairios klimės vaizdus bei skaidres, kuriems norėjosi kažkokio paaiškinimo. Nebuvo kada klausti, minia nešė toliau.  Palėpė paliko bene giliausią įspūdį, nes erdvė ten labai daugialypė. Čia veiks dirbtuvės, kuriose žmonės sužinos, kaip iš dviejų daiktų pagaminti trečią skirtingą, ir panašūs dalykai. Truputį nežemiški, nes arčiau dangaus. Ant stogo, beje užlipti kol kas nepavyko – remontuoja. Ateityje ten turėtų būti terasa su įspūdingom „panoramkėm“. Daugiau remonto darbų visame pastate pamatyti neteko. Bet aplinka tikrai ne svarbiausias faktorius. Tikrai smagiau kurti, atrasti, bandyti, žaisti tarp neįpareigojačiai aptrintų sienų ir šėlti ant visko mačiusių grindų,  negu visa tai daryti „kartonkėje“. Visgi saugumas turėtų būti aukščiau visko. Į palėpę ir iš jos kopdami gan improvizuotais mediniais laiptais jautėmės labai nesaugiai. Kadangi žmonių buvo dešimtys, šimtai, tūkstančiai, dar ir eilės susidarė. O jei gaisras?Nesaugieji laiptai. Igno Jurkyno nuotr. Klausimas retorinis. Nelinkime naujajai vietai jokių nelaimių – anaiptol. Tegu tik menininkai ramiai ir be trukdžių dirba, kuria ir viską rodo mums. A. Zuokas visus ministerijos gyventojus įpareigojo periodiškai prisistatyti miestiečiams, taigi renginių čia turėtų netrūkti beveik kasdien. Jau šeštadienio vakarą koncertuos japonų grupė „Gothika“, o šalimais savo pinhole eksperimentus demonstruos ir mėginti leis mūsų neseniai kalbintas fotografas Adas Vasiliauskas. Ministerijoje praleidome geras dvi valandas. Per daug meno suvartoję pasigirti negalime, nes nelabai daug jo ir buvo – visgi tik įkurtuvės. Galbūt vertėjo viešą atidarymą rengti dar po kokio mėnesio, kai, tikėkimės, ministeriškos kūrybos rezultatų bus daugiau? O ir vilniečių, staiga susidomėjusių menu, ėjo ir ėjo tiek nesvietiškai daug, kad ir buvusius veiksmus pražiopsoti buvo labai nesunku. Nesame tikri ir dėl penktadieninio kreidelių „meno“ ant prospekto grindinio, dar kartą kvietusio visus į atidarymą. Ar tai irgi „fluxus“? Reziumuodami sakome, kad ministerija gera ir žmonės joje susibūrė geri. Linkime mažiau pompastikos, kalbų, svečių ir daugiau rezultatų – juk liko jau viena diena mažiau, nei metai.
Nuotraukos
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/penktadienine_fluxus_isterija Sat, 24 Apr 2010 19:13:24 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/penktadienine_fluxus_isterija info@cityout.lt (CityOut.lt) Knieti sužinoti, kaip seniau atrodė sostinės J. Basanavičiaus gatvė?
Mieste – tikras menų savaitgalis. Šį penktadienį, balandžio 23-ąją, duris atveria „Fluxus ministerija“, rodomos kelios premjeros ir atidaromos naujos parodos. Į vieną jų – vilniečio menininko Algirdo Šeškaus 1975-1983 metų fotografijos ir grafikos darbų – turėtų užsukti tie, kurie domisi Vilniaus miesto istorija bei žavisi fotografija. Šio menininko paroda „Archyvas (Pohulianka)“ penktadienį, balandžio 23 dieną, 18 valandą atidaroma Nacionalinėje dailės galerijoje ir veiks iki birželio 27 dienos. Beje, tai pirmoji retrospektyvinė 1945 metais gimusio A. Šeškaus paroda, nors, kaip teigiama pranešime spaudai, būtent šio menininko vardas žymi lūžinį Lietuvos fotografijos raidos etapą. Jis laikomas vienu iš lietuvių fotografijos avangardo pradininkų. Algirdo Šeškaus fotografija1975-1983 metais A. Šeškaus gyveno, dirbo ir kūrė Pohuliankoje – J. Basanavičiaus gatvėje. Parodoje pristatomos fotografijos ir grafikos darbai iš šio menininko gyvenimo laikotarpio. Parodos kuratorės Margaritos Matulytės teigimu, A. Šeškaus kūryba reikšminga tuo, kad darė įtaką postmodernistinių tendencijų Lietuvos fotografijos mene atsiradimui. Plėtodamas eksperimentinę raišką, savitas idėjas, kultivuodamas „mėgėjiškumo“ estetiką fotografas nuolat balansavo tarp undergroundo ir oficialios scenos bei kritiškai vertino tradicinį realybės reprezentavimą. Tas pasireiškė neryškiais ir kompoziciškai „netvarkingais“ kadrais, minimalistine atspaudo forma, neįdomaus turinio parinktimi. Devintojo dešimtmečio pradžioje nauja fotografine kalba prabilo ir Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytis, Remigijus Pačėsa bei kiti naujos bangos kūrėjai, kurie demonstravo pasyvių stebėtojų poziciją, alternatyvią vyravusiai tradicinei romantiškajai pasaulėjautai.Eiti, jei norite Pohulianka pereiti žiūrėdami nuotraukas.Neiti, jei manote, kad „Photoshop“ neapdirbta nuotrauka – ne nuotrauka.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Pohulianka_Algirdo_Seskaus_darbuose Fri, 23 Apr 2010 16:59:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Pohulianka_Algirdo_Seskaus_darbuose info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) „Fluxus ministerija“ darbą pradeda savaitgalį.
Sostinės Gedimino prospekte ir netoli jo yra bent kelios ministerijos. Šį penktadienį, balandžio 23-ąją, Gedimino prospekte esančiame 27 numeriu pažymėtame pastate oficialiai atidaroma dar viena – „Fluxus ministerija“. Darbo kabinetai naujoje ministerijoje jau išdalinti, „darbuotojai“ irgi priimti. Kam ši naujoji ministerija reikalinga ir kas už ką joje bus atsakingas? „Fluxus ministerijos“ logotipas iš jos profilio socialiniame tinkle „Facebook“„Fluxus ministerijos“ idėjinis vadas Artūras Zuokas CityOut pasakoja, kad kurį laiką buvęs Sveikatos ministerijos pastatas Gedimino prospekte stovėjo be jokios paskirties – apleistas, išdaužytais langais. Dabar lygiai metams jis atiduodamas į menininkų ir kūrėjų rankas.„Fluxus ministerijoje“ jau įsikūrė ar baigia įsikurti beveik 200 įvairiausių sričių menininkų – tiek Vilniaus dailės akademijos atstovų, tiek ir muzikuojančių, atstovaujančių tradiciniams ir netradiciniams menams, vilniečių ir ne, jaunesnių ir kiek vyresnių. Patekti į naująją menų salą sostinės centre jiems nebuvo labai sunku: tereikėjo projekto sumanytojams pristatyti savo menines idėjas, paaiškinti, kodėl būtent jiems reikalinga vieta šiame pastate, ką jiems skirtame plote ketina veikti, sukurti ir parodyti. Žinia apie galimybę gauti kūrybinę erdvę Gedimino prospekte tarp menininkų sklido iš lūpų į lūpas, todėl norinčiųjų patekti į naująjį menų centrą atsirado tiek, jog projekto sumanytojai juokaudami ėmė kalbėti, kad metas ieškoti antro tokio pastato Gedimino prospekte. „Viena mergina pasakojo, kad jeigu ne „Fluxus ministerijos“ projektas, jį būtų išvažiavusi iš Lietuvos“, – sako A. Zuokas. Ingos Simanonytės nuotr. iš „Fluxus ministerijos“ profilio „Facebook“Apleistą pastatą į jį įsikeliantys menininkai tvarkė visi kartu: išnešė šiukšles, išvalė, susigabeno baldus, įrangą, techniką ir įsikūrė. Remontuoti pastato, A. Zuoko teigimu, neketinama, jis tokiai veiklai ir kūrybinėms idėjoms įgyvendinti tinkamas, o kiekvienas naujakurys savo aplinką gali pasigražinti tiek, kiek jam to reikia. „Čia galioja suneštinio baliaus principas“, – vaizdžiai iliustruoja naujosios ministerijos idėjinis vadas. Kūrybinės patalpos suteikiamos nemokamai, menininkams tereikės susimokėti mokesčius už elektrą, vandenį ir panašiai. Tačiau „Fluxus ministerija“ nėra tik kūrybinės dirbtuvės, į kurias galima ateiti ir išeiti kada panorėjus, užsidaryti, užsirakinti ir niekam nerodyti, ką veiki, kuo užsiimi, ką kuri. A. Zuoko teigimu, viena iš sąlygų į „Fluxus ministeriją“ atsikeliantiems menininkams buvo ta, kad savo kūrybos rezultatus kas kiek laiko reikės pristatyti kitiems kūrėjams ir visuomenei.Ingos Simanonytės nuotr. iš „Fluxus ministerijos“ profilio „Facebook“ Iš naujo atgimstančiame pastate be menų inkubatoriaus, parodų salių taip pat veiks vyno ir vandens baras ,,Ligoninė“, kino, koncertų ir šokių repeticijų salės, bus patalpos konferencijoms, paskaitoms ir seminarams rengti, meno instaliacijų vieta, svečių namai. Beje, pastaruosiuose apsistos į Vilnių atvykę kitų šalių menininkai, kurie irgi kur „Fluxus ministerijoje“. „Tokių idėjų kaip „Fluxus ministerijos“ įkūrimas atsiradimą lemia ekonominė situacija. Tačiau ne vien tai. Pasaulinė „Fluxus“ judėjimo sostinė XX amžiuje buvo Niujorkas. Įkurdami „Fluxus ministeriją“ siekiame, kad XXI-ojo amžiaus „Fluxus“ sostine taptų Vilnius“, – teigia A. Zuokas.Ingos Simanonytės nuotr. iš „Fluxus ministerijos“ profilio „Facebook“Viskas skamba labai gražiai, tačiau kur menininkams reikės kraustytis po metų, kai ateis laikas „Fluxus ministeriją“ uždaryti? A. Zuokas mano, kad per šį laiką jie bus sustiprėję, įgyvendinę suplanuotus projektus, tad tokių patalpų jiems nebereikės – menininkai galės kurti savarankiškai. • „Fluxus ministerijos“ atidarymas šiandien, balandžio 23-ąją, 18.30 val. Detali renginio programa čia. • Jei apie naująją ministeriją norite žinoti daugiau, spauskite čia. Ant šio stiebo penktadienį, balandžio 23-ąją, bus iškelta „Fluxus ministerijos“ vėliava. Nuotrauka iš „Fluxus ministerijos“ profilio socialiniame tinkle „Facebook“Į „Fluxus ministerijos“ atidarymą (o ir vėliau) eiti, jei įvairiausius gerus pavyzdžius vis norite perkelti į Lietuvą.Neiti, jei norėtumėte Gedimino pr. 27 esančiame name turėti butą. O dar geriau – turėti visą šį namą.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Vilniuje_nauja_ministerija_komentaras Fri, 23 Apr 2010 12:59:08 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Vilniuje_nauja_ministerija_komentaras info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) "Raganiukės teatre" spektaklis, pastatytas pagal garsaus vokiečių rašytojo ir dailininko Janošo knygą „Šmurliuko istorijos“, papasakos svarbiausią knygos personažo Šmurliuko gyvenimo įvykį.
"Raganiukės teatre" spektaklis, pastatytas pagal garsaus vokiečių rašytojo ir dailininko Janošo knygą „Šmurliuko istorijos“, papasakos svarbiausią knygos personažo Šmurliuko gyvenimo įvykį. Kaip knyga, taip ir spektaklis skiriamas vaikams. Žavi ir jauki istorija pakerės vaikus. Padės suprasti drąsos jėgą ir draugystės svarbą, atskleis svajonių išsipildymo paslaptį. O tėveliai bus nustebinti šmaikštaus, naivaus, bet kartu ir ironiškai išmintingo požiūrio į kasdienio gyvenimo iššūkius, į tikrai ne visada prasmingus kiekvieno iš mūsų poelgius. Daugiau apie spektaklį rasite čia.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Smurliuko_nuotykiai Fri, 23 Apr 2010 11:57:45 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Smurliuko_nuotykiai info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Nebūtinai todėl, kad bijai ar (dar) nenori vaikų.
Trečiadienio, balandžio 21-osios, vakarą praleidome klube „New York“, kuriame vyko spektaklio „Tėtis“uždara premjera. Tiksliau gal būtų sakyti – generalinė repeticija su žiūrovais. Spektaklius klube „New York“ esame žiūrėję ne vieną kartą, tad iš anksto nusiteikėme, kad šiame sriubos teatre, kaip mes jį vadiname, prikaustyti dėmesio prie scenoje vykstančio veiksmo nereikės. Ar bent jau ne visam spektaklio laikui (maždaug pusantros valandos). Juk į sceną ne visada žiūri ir prie itin „meiliai“ suspaustų staliukų sėdintys kaimynai bei kiti žiūrovai: kas laukia užsakytų gėrimų ir užkandžių, kas akimis ir rankos mostais gaudo tarp žmonių zujančias padavėjas, kas pusbalsiu aptarinėja aktualijas ar reikalus. Tokioje aplinkoje naivu tikėtis „sunkaus“ spektaklio. Bet jo mes ir nesitikėjome. Tikėjomės komedijos, kaip ir buvo skelbiama anonsuojant naująjį pastatymą. Tačiau tai, ką pamatėme, buvo ne visai tai. Greičiau drama su komedijos elementais, o labiausiai – ne taip seniai Lietuvoje atsiradęs, „Humoro klubo“ išpopuliarintas stand-up‘as. Ramūno Masteikos nuotr.„Tėtyje“ pasikeisdami vaidins du aktoriai – Ramūnas Rudokas ir Darius Petkevičius. Mums ir pasisekė, ir nepasisekė dėl to, kad generalinė repeticija su žiūrovais teko pirmajam. Pasisekė dėl to, kad R. Rudokas yra vienas iš mūsų mylimiausių aktorių lietuvių. Nepasisekė dėl to, kad... Jūs jau mums atleiskite, spektaklio kūrėjai, bet mes manome ir savo nuomonės nekeisime: R. Rudokui kur kas labiau tinka blogiuko, o ne šeimos galvos vaidmuo. Po to, kokį jį matėme Emilio Vėlyvio filme „Zero 2“ ir kokį kone kasdien matome seriale „Svetimi“, tėčio vaidmuo R. Rudokui tiesiog netinka. Čia panašiai kaip su aktoriumi Edu O‘Neillu, seriale „Vedęs ir turi vaikų“ vaidinusiu Elą Bandį. Viena Lietuvos televizija iš pradžių parodydavo vieną šio serialo seriją, paskui iškart jungdavo kitą serialą, kuriame tas pats aktorius vaidindavo policininką.Kai kurie aktoriai atsiskleidžia tik per tam tikrus jiems patikėtus vaidmenis ir būna sunku juos įsivaizduoti vaidinančius naujus (ir nelabai jiems tinkančius) personažus. Mūsų nuomone, taip šįkart spektaklyje „Tėtis“ atsitiko ir su R. Rudoku. Ramūno Masteikos nuotr. Kaip ten bebūtų, metas pakalbėti ir apie patį spektaklį. Iš dainos žodžių neišmesi. Tikriausiai ir iš pjesės, pagal kurią statomas spektaklis, nelabai. „Tėtis“ pastatytas pagal Bjarni Haukur Thorsons (Islandija) pjesę. Žinoma, ką pamatys žiūrovai, labai daug priklauso ir nuo režisieriaus (šįkart – latvio Jurio Rijnieks, savo gimtojoje šalyje žinomo kaip latviškojo „Urvinio žmogaus“ režisieriaus) bei aktoriaus. Neabejojame, kad jiedu šią pjesę pritaikė Lietuvai. Juk, pavyzdžiui, šikančio ir tapšnojančio prezidento Islandijoje, rodos, tikrai nebuvo. Bet mus nustebino ne tai. Negi tikrai žmonės visame pasaulyje tokie vienodi? Spektaklis mus pribloškė savo... banalumu, stereotipais ir klišėmis. Gal todėl iš pradžių bandę apsimesti, kad dviejų žmonių, ketinančių turėti vaiką, istorija mus domina, galiausiai pasidavėme ir ėmėme laukti spektaklio pabaigos. Gerokai per silpna ironija ir šimtus tūkstančius kartų kažkur jau matytos situacijos – nieko naujo. Ramūno Masteikos nuotr. Prisipažinsime, patys vaikų dar neturime, todėl, sakysite, lengva mums kalbėti: spektaklio tema mums dar nėra tokia artima, pažįstama ir galbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mums jis nepatiko. Bet juk nesame patyrę ir daugybės kitų dalykų, rodomų spektakliuose – žmogžudysčių, beprotystės. Ar dėl to jie turėtų būti mums tolimi ir nesuprantami? Na, kad ne. Patys ne taip seniai buvome vaikai, turėjome mažesnių brolių ir seserų ir tikrai nepamename, kad mūsų šeimose viskas būtų buvę TAIP blogai, kaip rodoma spektaklyje „Tėtis“. O gal mums tiesiog pasisekė? Subtilūs su pastojimu, nėštumu ir gimdymu susiję reikalai spektaklyje pateikiami neskaniai ir vulgarokai. Mes ir nesakome, kad gimdymo vaizdas labai gražus (greičiau – tyras, taurus), tačiau vaizduoti, kaip gimus vaikui iškrenta placenta, gal ir nereikėjo. Ramūno Masteikos nuotr. Todėl šį spektaklį pažiūrėjusios bevaikės šeimos mintis apie palikuonį tikriausiai atidėjo ilgam. Ir tikrai ne todėl, kad bijo ar (dar) nenori vaikų, o todėl, kad net sunku įsivaizduoti tokį banalų, stereotipais ir klišėmis paremtą gyvenimą šeimoje atsiradus mažyliui. Iki šiol manėme (ir ne kartą matėme), kad viskas yra kur kas gražiau negu rodoma spektaklyje „Tėtis“.Kita vertus, kaip daugiau sukrėsi į tave žiūrintį ir tavęs klausantį, kaip gausi jo dėmesio, jei ne sutirštindamas spalvas? Ramūno Masteikos nuotr. Eiti, jei patiko „Urvinis žmogus“.Neiti, jei mintys apie vaikus toli kaip mėnulis.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Spektaklis_atitolinantis_mintis_apie_tevyste Thu, 22 Apr 2010 17:18:32 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Spektaklis_atitolinantis_mintis_apie_tevyste info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Elfų teatre - pagal visų laikų garsiausią Henriko Ibseno pjesę „Lėlių namai“ pastatyto spektaklio „Nora“, pristatymas – diskusija. Įėjimas nemokamas.
Elfų teatre - pagal visų laikų garsiausią Henriko Ibseno pjesę „Lėlių namai“ pastatyto spektaklis „Nora“. Jau gerą šimtą metų viso pasaulio žmonės ieško atsakymų į iš šios pjesės kylančias mįsles... Tuo tarpu „Elfų teatras“ kviečia žiūrovus pjesėje įžvelgti kodinį amžinos meilės receptą... H. Ibseno drama „Lėlių namai“ įtraukta į „Unesco“ kultūrinio paveldo sąrašą „Pasaulio atsiminimai“. Lietuvoje ši pjesė buvo jau ne kartą statyta, tačiau kiekvienas naujas jos pastatymas užduoda vis naujas mįslės ir verčia susimąstyti... Apie tiesos ir melo santykį šeimos gyvenime. Apie gyvenimą, kurį galime pavadinti – laimingu. Apie laimingą gyvenimą, kuris gali virsti pragaru. Apie pragarą – išjudintą išskirtinės meilės.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Nora Thu, 22 Apr 2010 13:10:20 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Nora info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) CityOut ruošiasi į gimtadieninį „Psilikono teatro“ spektaklį.
Silikono dievas išklausė CityOut maldas: mūsų taip mylimas „Psilikono“ teatras ir vėl atvyksta į Vilnių. Tokios progos praleisti negalime: penktadienį, balandžio 23 dieną, Menų spaustuvėje žiūrėsime patį pirmąjį šiemet penktąjį gimtadienį švenčiančio teatro spektaklį „Stumbras ant taburetės“. Būtent šiuo silikoninių lėlių ir gyvos muzikos performansu 2007-ųjų lapkritį „Psilikono teatras“ pirmą kartą prisistatė Menų spaustuvės publikai. Spektaklio kūrėjų nuotr. Kaip ir kiti šio teatro spektakliai, taip ir „Stumbras ant taburetės“ pasakoja graudžią ir kartu juokingą, tikrais faktais paremtą istoriją. Ji 2007 metų sausio 28-ąją nutiko Kėdainių girininkijoje, Lepšių miške. Medžioklės metu Norvegijos pilietis N. K. E. nušovė stumbro patelę. Kaip tuomet pranešė spauda, „skrodimas patvirtino, kad pataikyta taikliai – į širdį. Vakar dar nebuvo nuspręsta, kaip bus panaudota 350 kg žvėrienos“.Kodėl stumbras, jau aišku. Bet kodėl ant taburetės? „Nusivylimas ir savižudybės, į kurias 2007 metais šiuo spektakliu norėjome atkreipti dėmesį, šiandien tapo normaliu ir nieko nestebinančiu reiškiniu. Galvojam, kad svarbu „Stumbrą ant taburetės“ parodyti masinio lipimo ant taburečių metu – dabar daugelis taip balansuoja, o kiti jau ir virvę užsirišę. Miglotose kultūros politikos perspektyvose neinstitucinis „Psilikono teatras“ ir pats atsidūrė „ant taburetės“. Imti ir pasikarti, aišku, būtų labai lietuviška. Bet ne! Spektaklyje mes ištraukiame Stumbrą iš kilpos ir verčiame jį judėti pirmyn“, – pranešime spaudai cituojama šio teatro įkūrėja menininkė Auksė Petrulienė. Spektaklio kūrėjų nuotr.Eiti, jei jau pasiruošėte virvę ir taburetę.Neiti, jei manote, kad apie rimtas problemas reikia ir kalbėti tik rimtai.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Ka_stumbras_gali_veikti_ant_taburetes Thu, 22 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Ka_stumbras_gali_veikti_ant_taburetes info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Ryčio Širvinsko kūrybos paroda „LIETUVIŠKI BARŠČIAI NY“
Ryčio Širvinsko kūrybos paroda „LIETUVIŠKI  BARŠČIAI  NY“ Tai būtų bandymas atskleisti filmuotoje medžiagoje, o nuotraukose eksponuojamas vis tas pats ir nevisiškai, New York`as.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Lietuviski_barsciai_ny Wed, 21 Apr 2010 14:58:53 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Lietuviski_barsciai_ny info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė – dešinė“ Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (JVDM) grafikos darbų paroda.
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė – dešinė“  Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (JVDM) grafikos darbų paroda. Parodoje bus eksponuojami moksleivių ir juos mokančių mokytojų – Lidos Dubauskienės, Vidos Jovaišienės, Birutės Zokaitytės ir Eglės Vertelkaitės – kūriniai.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Mokytojas_Mokinys Wed, 21 Apr 2010 14:53:11 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Mokytojas_Mokinys info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Juvelyrikos ir metalo plastikos galerija „Užupio galerija“ mini 10 metų veiklos sukaktį. Ta proga gegužės 5 d. 17 val. joje bus atidaryta paroda „Sužadėtuvių žiedas“, kuri truks iki gegužės 28 d.

Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Suzadetuviu_ziedas Wed, 21 Apr 2010 14:44:28 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Suzadetuviu_ziedas info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Europos humanitarinis universitetas (EHU) ir Šiuolaikinio meno centras pristato žymių vizualinės kultūros mokslininkų Jameso Elkinso, Levo Manovichiaus, Scotto Lasho ir Janet Wolff paskaitų ciklą.
Europos humanitarinis universitetas (EHU) ir Šiuolaikinio meno centras pristato žymių vizualinės kultūros mokslininkų Jameso Elkinso, Levo Manovichiaus, Scotto Lasho ir Janet Wolff paskaitų ciklą. Balandžio 23 d., penktadienį James Elkins: „Ar vaizdai gali mąstyti?“ James Elkins – E.C. Chadbourno meno istorijos, teorijos ir kritikos katedros vedėjas Čikagos meno institute (JAV). Savo knygose jis nagrinėja meno, mokslo ir gamtos vaizdų istoriją bei teoriją. Po paskaitos įvyks James Elkins knygos Studying the Visual World (EHU Press, 2010) leidimo rusų kalba pristatymas.Balandžio 27 d., antradienį Lev Manovich  „Vizualizacija kaip nauja teorijos kalba“ Lev Manovich yra Kalifornijos Universiteto San Diege (UCSD) vizualiųjų menų katedros profesorius, dėstantis praktinius skaitmeninio meno kursus bei rašantis knygas ir straipsnius apie skaitmeninės kultūros istoriją ir teoriją. 2007 metais Lev Manovich įkūrė Software Studies Initiative, siekdamas prisidėti prie besiformuojančio programinės įrangos (software) studijų lauko. Po paskaitos įvyks Lev Manovich knygos „Naujųjų medijų kalba“ (VšĮ „Mene“, 2009) leidimo lietuvių kalba pristatymas. Balandžio 29 d., ketvirtadienį Scott Lash „Kapitalizmo galia ir socialinė vaizduotė“ Scott Lash – Londono universiteto Goldsmiths koledžo sociologijos ir kultūros studijų profesorius. Jo knygos modernybės kultūros temomis išverstos į dešimt užsienio kalbų. Nuo 1989 metų jis yra žurnalo ir knygų serijos Theory, Culture and Society redaktorius.Gegužės 1 d., šeštadienį Janet Wolff „Sociologinė poetika: metaforos, modeliai ir teorija“ Janet Wolff – kultūros sociologijos profesorė ir Tarpdisciplininių meno tyrimų centro direktorė Mančesterio universitete. Autorė daug rašo meno ir kultūros sociologijos, kultūros produkcijos, lytiškumo, modernizmo ir dvidešimtojo amžiaus pradžios meno klausimais.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Vizualines_kulturos_mokslininku_paskaitu_ciklas Wed, 21 Apr 2010 14:28:26 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Vizualines_kulturos_mokslininku_paskaitu_ciklas info@cityout.lt (CityOut.lt) Prieš dvejus metus įvykusiam karalienės Beatrix vizitui paminėti – paroda.
Kol Nyderlanduose balandžio 30-ąją minimos Karalienės dienos (ir nakties) pasilinksminimus bei vakarėlius planuojantieji nerimauja, ar dėl Islandijos vulkaninių pelenų pavyks lėktuvais pasiekti šią šalį, Nyderlandų monarchė pati atvyksta į Lietuvą. Tiesa, tai ne valstybinis ir ne privatus vizitas, o Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Karalienė Beatrix Lietuvoje“. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma ketvirtadienį, balandžio 22 dieną, 17 valandą ir veiks iki gegužės 24 dienos. Ji skirta Nyderlandų monarchės valstybiniam vizitui, įvykusiam 2008-ųjų birželio 24-26 dienomis, prisiminti. Algimantas Aleksandravičius. „Karalienė Beatrix pakeliui į Trakų pilį“ Pirmą kartą Lietuvoje pristatomose fotografijose – A. Aleksandravičiaus sukurti Nyderlandų karalienės portretai jos kelių dienų vizito Lietuvoje metu. Dalis šių portretų buvo eksponuoti 2008 metais Hagoje (Nyderlandai) vykusioje fotografijų parodoje „Jos Didenybė Lietuvoje ir kiti žymūs žmonės“. Parodos lankytojai taip pat galės pasižiūrėti Nyderlandų valstybinės televizijos NOS sukurtą reportažą apie šį valstybinį vizitą. • Už meistriškus portretus fotografas A. Aleksandravičius yra gavęs asmenišką Nyderlandų karalienės padėką. 2008 metais jam įteiktas ir Nyderlandų Karalystės riterio ordinas. • Paroda „Karalienė Beatrix Lietuvoje“ pradedamas kultūrinių renginių ciklas „Olandų dienos Vilniuje“.Eiti, jei svajojate gyventi Nyderlanduose.Neiti, jei norėtumėte uždaryti visus coffee-shop‘us.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Nyderlandu_karaliene_grizta_fotografijose Wed, 21 Apr 2010 11:39:04 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Nyderlandu_karaliene_grizta_fotografijose info@cityout.lt (CityOut.lt) Iš merginoms skirto žurnalo pažįstama ginekologė Vaiva Eringytė parašė knygą.
Jūs vis dar skaitote žurnalą „Panelė“ ar jau iš jo išaugote? Kaip ten bebūtų, į ramybės neduodančius klausimus šio žurnalo puslapiuose atsakinėjančią ginekologę Vaivą Eringytę žino daugelis. Kaip ir dauguma Lietuvoje daugiau ar mažiau žinomų žmonių, taip ir Vaiva pagaliau pribrendo savo knygai. Leidinys „Didžiausios Gagos gyvenimo kiaulystės: juodojo humoro ginekologinė knyga“ ketvirtadienį, balandžio 22 dieną, 17 valandą bus pristatomas prekybos centre „Akropolis“ esančiame „Baltų lankų“ knygyne. Knygos „Didžiausios Gagos gyvenimo kiaulystės: juodojo humoro ginekologinė knyga“ viršelis. Renginio organizatorių nuotr. Tiesa, Vaiva ne visai pati rašė savo knygą. Jai talkino žurnalo „Panelė“ vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė, kuri neįtikėtinus meilės, sekso, mokslo, gyvenimo su keistais tėvais nuotykius ir ginekologinius patarimus sujungė į vieną visumą, visa tai paskanindama raudonaisiais Vaivos patarimais.Eiti, jei „Panelė“ be Vaidos Eringytės raudonojo puslapio būtų ne „Panelė“.Neiti, jei jūs vaikinas ir su ginekologais nenorite turėti nieko bendro.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Kaip_atrodo_juodojo_humoro_ginekologine_knyga Wed, 21 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Kaip_atrodo_juodojo_humoro_ginekologine_knyga info@cityout.lt (CityOut.lt kalendorius) Tapybos parodos "Spalvoti gėlių kvapai".
Tapybos parodos "Spalvoti gėlių kvapai". Parodos atidarymo metu bus taikoma 40 proc. nuolaida visiems eksponuojamiems darbams.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Spalvoti_geliu_kvapai Tue, 20 Apr 2010 14:43:09 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Spalvoti_geliu_kvapai info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Tarptautinio šokio festivalio pasirodymai, kurių CityOut tikrai nepraleis.
Gegužės 4-9 dienomis vyksiantį tarptautinį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ jau pristatėme. Ir jau išanalizavome jo programą. Dabar skelbiame tų šokio spektaklių pavadinimus, į kuriuos tikrai eisime (šįkart juos rūšiuojame ne pagal svarbą, o pagal datą). Akimirka iš Sébastieno Ramirezo ir Raphaelio Hillebrando šokio spektaklio „Kartu, pavieniui“. Body C nuotr.Sébastieno Ramirezo ir Raphaelio Hillebrando (Prancūzija/Vokietija) šokio spektaklis „Kartu, pavieniui“ • Gegužės 4 dieną (antradienis), 20 valandą Menų spaustuvės Juodoje salėjeKauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklis „Metų laikai“ (choreografė – Lina Puodžiukaitė) • Gegužės 5 dieną (trečiadienis), 18 valandą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre„Mute Comp. Physical Theatre“ (Danija) šokio spektaklis „Post Secret“ (choreografai – Kasperas Ravnhøj ir Jacobas Stage‘as) • Gegužės 6 dieną (ketvirtadienis), 19.30 val. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje Danijos fizinio teatro „Mute Comp“ šokio spektaklį „Post Secret“ būtų sunku nusakyti, jei reikėtų įvardinti vieną žanrą. „Šiame spektaklyje yra visko – ir šokio, ir teatro, ir cirko. Tai tikras žanrų junginys“, – pristatydamas tarptautinį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ sakė Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas. Akimirka iš šokio spektaklio „Post Secret“. Jacobo Stage‘o nuotr.„Collaborative Dance Experience“ (Didžioji Britanija) šokio spektaklis „Toli viduje“ (choreografė – Deimantė Prišmantaitė (Lietuva/Didžioji Britanija) • Gegužės 6 dieną (ketvirtadienis), 21 valandą Menų spaustuvės Juodojoje salėje Kartu rodomas „Žuvies akies produkcijos“ (Lietuva, choreografė – Inga Kuznecova) šokio spektaklis „Mikas ir pusryčiai“ bei „Vėjo musių/Kinesferos (Lietuva, choreografė – Giedrė Ubartaitė) „Paunksmė“. Šokio spektaklis „Malda smėlyje“ (choreografė – Loreta Juodkaitė) • Gegužės 7 dieną (penktadienis), 20 valandą Menų spaustuvės Juodojoje salėje Beveik dvejus metus kurtas spektaklis „Malda smėlyje“ gimė iš pernai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ rodyto eskizo „Miniatiūros pagal turkų ir kurdų tradicinę muziką“.„Andersson Dance“ (Švedija) šokio spektaklis „Pasivaikščiojimas vodevilyje“ (choreografas – Örjanas Anderssonas) • Gegužės 8 dieną (šeštadienis), 19 valandą Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje „Andersson Dance“ pasirodymas, A. Imbraso manymu, turėtų patikti tiems, kurie sako, kad šiuolaikiniame šokyje tikro šokio nebėra. Spektaklyje „Pasivaikščiojimas vodevilyje“ tokio šokio tikrai bus. Akimirka iš šokio spektaklio „Pasivaikščiojimas vodevilyje“. Eriko Bergo nuotr.„Jo Strømgren Company“ (Norvegija) šokio spektaklis „Eksperimentas“ (choreografas – Jo Strømgrenas) • Gegužės 8 dieną (šeštadienis), 21 valandą Menų spaustuvės Juodojoje salėje Lietuvos publikai jau žinomas choreografas iš Norvegijos Jo Stromgrenas su trupe „Jo Stromgren Company“ pristatys nonsenso  kalba sukurtą spektaklį. Šįkart spektaklio kalba bus panaši į rusų (prieš dvejus metus šios trupės Lietuvoje rodyto spektaklio „Visuomenė“ kalba skambėjo panašiai į prancūzų).„Emio Greco | PC“ (Nyderlandai) šokio spektaklis „Double Points: Hell“ (choreografai – Emio Greco ir Pieteris C. Scholtenas (Italija/Nyderlandai) • Gegužės 9 dieną (sekmadienis), 20 valandą Prieš spektaklį bus rodomas šokio filmas „Piano di Rotta“ (režisierius – Jocelynas Cammackas, Didžioji Britanija). Pažintį su E. Greco A. Imbrasas juokaudamas vadina meilės istorija. Susipažinęs su choreografu dar 1997 metais A. Imbrasas jį nuolat kvietė atvykti į Lietuvą ir parodyti mūsų šalyje savo spektaklius. Tačiau E. Greco atvyksta tik šiemet – po 13 metų bendravimo ir kvietimų. Akimirka iš šokio spektaklio „Double Points: Hell“. Floriaan Ganzevoort nuotr. Kitą savaitę kiekvieną iš šių spektaklių pristatyme išsamiau.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/TOP_8_Naujojo_Baltijos_sokio_spektakliai Tue, 20 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/TOP_8_Naujojo_Baltijos_sokio_spektakliai info@cityout.lt (CityOut.lt) Į Lietuvą iš privačios kolekcijos atvežtos tankos – paveikslai, vaizduojantys Budą.
Jei domitės įvairiomis religijomis ir su jomis susijusiu menu, CityOut rekomenduoja apsilankyti Pamėnkalnio galerijoje antradienį, balandžio 20-ąją, 17 valandą atidaromoje parodoje „Anapus žodžių ir kalbos“. Į Lietuvą iš privačios kolekcijos Korėjoje atkeliavusioje parodoje pristatomos budistinės tankos (tangwha) – tapyti paveikslai, vaizduojantys Budą, įvairias dievybes ir mokytojus. Tankos yra naudojamos ritualams, meditacijai. Jos kabinamos šventyklose arba namuose, suteikia erdvei sakralumo, saugo ją, padeda susitelkti. Parodos organizatorių nuotr. Kaip rašoma galerijos pranešime spaudai, korėjietiškoji tankų tapybos tradicija tęsiasi ilgus šimtmečius, o meistriškumo paslaptys perduodamos ištisoms tapytojų kartoms. Budizmo idealai atskleidžiami ne tik paveikslų siužetuose, jų vaidmuo labai svarbus ir mokant tapytojus, kartu jie yra ir tapymo būdas. • Nemokama paroda Pamėnkalnio galerijoje veiks iki gegužės 4 dienos. Ją papildys edukacinė programa – paskaitos, užsiėmimai suaugusiems ir vaikams. • Iš Vilniaus paroda keliaus į Kauną, iš ten – į Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją. • Parodą rengia tarptautinė Kwan Um Zen mokykla Lietuvoje.Eiti, jei traukia Azija.Neiti, jei nežinote, kas yra Zen.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Paroda_Anapus_zodziu_ir_kalbos Mon, 19 Apr 2010 17:06:35 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Paroda_Anapus_zodziu_ir_kalbos info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) CityOut ruošiasi į naujo spektaklio premjerą.
Kai kurie apie šį spektaklį jau yra girdėję, kai kurie dar ne. Tad leiskite pristatyti: trečiadienį, balandžio 21 dieną, 19 valandą CityOut komanda kulniuos į klubą „New York“, kuriame bus rodoma uždara komedijos „Tėtis“ premjera. Mums be galo pasisekė, nes uždarame premjeriniame spektaklyje vaidins mūsų ne taip seniai pamiltas aktorius Ramūnas Rudokas. Kai spektaklis bus prieinamas visiems norintiems jį pamatyti (tikroji premjera – gegužės 2 dieną), pagrindiniu ir vieninteliu vaidmeniu jame šis aktorius keisis su kitu – Dariumi Petkevičiumi. Tad bilietą galėsite pirkti priklausomai nuo to, kuriam didesnes simpatijas jaučiate. Nuotrauka iš spektaklio svetainės Kol kas spektaklio „Tėtis“ kūrėjai tepateikia trumpą jo aprašymą. Tačiau nuspėti, kokios tiesos bus dėstomos šioje komedijoje, nesunku: spektaklis pasakoja apie besiruošiančio tapti tėvu vyro jausmus ir jo gyvenimo filosofiją. Lėktuve bevaikė šeima stebi šeimą su vaikais. Bevaikės šeimos moteriai kyla mintis apie kūdikį. Tačiau ką apie tai mano būsimas tėvelis, kaip jis apmąsto santuokos etapus, kaip dalyvauja gimdymuose ir keičia vystyklus? Negana to, būsimas tėtis yra ir šiaip vyras (kaip netikėta!): šiuolaikiškas, vairuojantis automobilį, dirbantis reklamos agentūroje, keliaujantis ir ginekologo telefono numerį supainiojęs su odontologo. Gyvenimiška. Spektaklis statomas pagal Bjarni Haukur Thorsons (Islandija) pjesę. Ją režisuoja latvis Juris Rijnieks, savo gimtojoje šalyje žinomas kaip latviškojo „Urvinio žmogaus“ režisierius. Pagal visus kitus požymius jau galime spręsti, kad tai yra dar vienas komercinis spektaklis-projektas, kuris bus „sukamas“ palyginti ilgą laiką. Apie tai byloja ir specialiai jam sukurta svetainė (tiksliau – tinklaraštis), jau minėtoji išankstinė premjera, fotosesija ir visas kitas „šaršalas“. Prisiminkite, kad ir „Urvinį žmogų“, „Urvinę moterį“, projektą-komediją „Vietų nėra“, „Nuodėmių miestą“ ir dar kelis kitus.Rudokai, mūsų visos viltys į tave! • Daugiau informacijos apie spektaklį čia.Eiti, jei neseniai tapote arba netrukus tapsite tėčiu. Tinka ir neseniai mamomis tapusiomis arba netrukus jomis tapsiančiomis moterims – kad pamatytumėte, apie ką galvoja ir kaip, tikėtina, elgsis jūsų vyras.Neiti, jei vien nuo minties apie vaikus nupurto.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Ramunas_Rudokas_tetis Mon, 19 Apr 2010 07:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Ramunas_Rudokas_tetis info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Galerijoje „Vartai“ vyko šiuolaikinio meno aukcionas.
Ketvirtadienį, balandžio 15-ąją, CityOut teko sukti galvą ir rinktis tarp kelių sostinėje vienu metu vykusių meno renginių. Vienas jų, mūsų galva, buvo itin svarbus: galerijoje „Vartai“ vyko šiuolaikinio meno aukcionas „Iš menininkų dirbtuvių“. Įvairiuose meno renginiuose ir jų užkulisiuose nuolat dalyvaujantis CityOut gali tik patvirtinti galerijos „Vartai“ savininkės Nidos Rutkienės pasakytus žodžius, kad aukcionus reikia rengti tam, jog būtų keičiama susiformavusi tradicija meno kūrinius pirkti iš dailininkų dirbtuvių. Ir nors šiam teiginiui oficialiai pritaria tiek dauguma menininkų, tiek dauguma jų kūrinių pirkėjų, tiek vieni, tiek kiti vis dar neatsispiria pagundai parduoti ir pirkti tiesiai iš dirbtuvių, nes taip, esą, pigiau, o menininkas be jokių papildomų ceremonijų gauna pinigus. Deja, dėl tokių sandorių kenčia tiek menininkai, tiek kolekcionieriai. Vėliau būna labai sunku įvertinti, kiek galėtų kainuoti prieš kelerius ar keliolika metų įsigytas kūrinys – juk oficiali jo kaina niekuomet nebuvo skelbta. Menininkas irgi nežino „savo kainos“, todėl vienas jo darbas gali kainuoti daugiau, kitas – dėl nepaaiškinamų priežasčių – mažiau.Šiuolaikinio meno aukcionu „Vartuose“ siekta suardyti tokią nusistovėjusią tvarką. Ar tikrai pavyko, spręsti sunku ir, ko gero, dar per anksti, tačiau džiugu bent dėl to, kad pirmieji žingsniai jau žengti. Žilvinas Landzbergas. „Mes atsimenam skirtingus dalykus“. Galerijos „Vartai“ nuotr. Jau rašėme, bet dar priminsime, kad aukcione buvo galima įsigyti per 30 lietuvių menininkų sukurtų darbų. Savo piešinius, tapybos, grafikos darbus, skulptūras ir objektus galerijoje „Vartai“ vykusiame šiuolaikinio meno aukcione pristatė 18 Lietuvos menininkų. Tarp jų – Svajonė ir Paulius Stanikai, tarp Vilniaus ir Amsterdamo gyvenantis bei kuriantis Žilvinas Landzbergas, 2009-ųjų „Jaunojo tapytojo prizo“ laimėtojas Andrius Zakarauskas, nuo 1991 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis ir kuriantis Ray Bartkus bei kiti. Kaip rašoma pasibaigus aukcionui išplatintame pranešime spaudai, jis pranoko organizatorių lūkesčius. „Vartų“ savininkė N. Rutkienė CityOut sako, kad nupirkta 12 kūrinių už 33 600 Lt. Iš viso aukcione pristatyta darbų už daugiau kaip 100 000 Lt. N. Rutkienės teigimu, galerijoje pristatomu šiuolaikiniu menu domėjosi Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, Estijos ambasadorius Lietuvoje Tiitas Naberis, Prancūzijos kultūros atašė Audelinas Chappuis, žinomi farmacininkai, garsių verslininkų atstovai. Kai kurie meno mecenatai įsigijo darbus atsiuntę savo atstovus.Knieti sužinoti, kurių menininkų darbų įsigijo meno kolekcionieriai? „Tomo Martišauskio, Ray Bartkaus, Lauros Garbštienės, Kęstučio Grigaliūno, Eglės Vertelkaitės ir kitų“, – vardija N. Rutkienė. Vilniaus miesto meras V. Navickas įsigijo K. Grigaliūno kūrinį „George Maciunas, Jonas Mekas and Vytautas Landsbergis like to talk about art“. Kęstutis Grigaliūnas. „George Maciunas, Jonas Mekas and Vytautas Landsbergis like to talk about art“. Galerijos „Vartai“ nuotr. • Aukcione surinktos lėšos bus skirtos pristatyti Lietuvos menininkus Liverpulio meno bienalėje Didžiojoje Britanijoje. • CityOut interviu su N. Rutkiene skaitykite čia.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Aukcione_parduota_meno_uz_33_600_Lt_komentaras Sun, 18 Apr 2010 20:41:52 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Aukcione_parduota_meno_uz_33_600_Lt_komentaras info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Sostinės šiuolaikinio meno galerija suplanavo savo tarptautinę ateitį.
Dvejus metus sostinės Gaono gatvėje veikusi šiuolaikinio meno galerija „Tulips & Roses“ balandį uždaro savo parodų erdvę ir išsikrausto į Briuselį. Kaip CityOut sako galerijos atstovė Aurimė Aleksandravičiūtė, parodas Belgijos sostinėje planuojama rengti nuo rudens, o sprendimas kraustytis priimtas dėl paprastos priežasties. „Pastaruoju metu daugiau parodų surengėme ir aktyvesni buvome užsienyje, o ne Lietuvoje. Be to, čia neveikia tie dėsniai, kurie veikia kitose šalyse, kuriose daug paprasčiau pristatyti save ir išgarsinti atstovaujamus menininkus. Kaip ten bebūtų, Lietuva yra pakraštys, o Briuselis – centras. Todėl ir nusprendėme išsikraustyti: kad visiems – ir menininkams, ir galerijai būtų geriau. Briuselis taps ta platforma, kurioje galėsime daugiau nuveikti. Tačiau Lietuvos tikrai „nemetame“. Ateityje čia norėtume įkurti nekomercinę instituciją, vykdyti joje įvairius meno projektus“, – CityOut pasakoja A. Aleksandravičiūtė. Jos teigimu, persikėlusi į Briuselį „Tulips & Roses“ vis tiek liks Lietuvos menininkus pristatanti Vilniaus galerija. „Ir iki šiol grupinėse parodose kartu su menininkų iš užsienio darbais rodydavome lietuvių menininkų kūrinius – taip pat ir tų, kuriems mes neatstovaujame. Taigi mūsų veikla Briuselyje bus tarsi kultūros eksportas“, – kalba A. Aleksandravičiūtė. Sostinės Gaono gatvė, kurioje dvejus metus veikė šiuolaikinio meno galerija „Tulips & Roses“. Andriaus Ufarto/BFL nuotr. Briuselyje „Tulips & Roses“ atstovaus tiems patiems menininkams kaip ir Lietuvoje – jų sąrašas, kaip skelbiama, nepakis. Neturėtų keistis ir galerijos programa. Persikraustymas daugiausia siejamas su geriau pasiekiama tarptautine šiuolaikinio meno scena ir didesne auditorija. - - - - -Iki rudens galerijos „Tulips & Roses“ šeimininkai planuoja dalyvauti keliose tarptautinėse mugėse ir meno renginiuose: • gegužės 2 dieną „Sunday“ mugėje Berlyne (Vokietija); • gegužės 5-9 dienomis mugėje „Vienna Fair“ Austrijoje; • birželio 14-20 dienomis „Liste 15“ mugėje Bazelyje (Šveicarija); • „Villa Reykjavik“ projekte Reikjavike (Islandija). Šiuolaikinio meno galerija „Tulips & Roses“ sostinės Gaono gatvėje. Gintauto Trimako nuotr.Galerijos „Tulips & Roses“ skaičiai ir faktai: • 13 – tiek parodų galerija surengė per dvejus savo veiklos metus. • 4 – tiek grupinių parodų per dvejus veiklos metus galerija surengė užsienyje. • 6 – tiek menininkų atstovauja galerija. Tai Jesse Ash (Didžioji Britanija), Liudvikas Buklys (Lietuva), Gintaras Didžiapetris (Lietuva), Martijn in‘t Veld (Nyderlandai), Juozas Laivys (Lietuva) ir Rosalind Nashashibi (Didžioji Britanija).
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Tulips_Roses_kraustosi_i_Briuseli_komentaras Sun, 18 Apr 2010 19:40:30 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Tulips_Roses_kraustosi_i_Briuseli_komentaras info@cityout.lt (Dovilė Stadalninkaitė) Palaukę šimtą metų išgirsime ir šių vargonų klavišų barškėjimą.
Simboliška – minint Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtas pirmasis viešas kultūros renginys – kultūros vakaras „Muzika Valdovų rūmuose“. Kultūros vakaro organizatorių išsikeltas tikslas nekuklus – atgaivinti bei aktualinti Lietuvos muzikinės kultūros paveldo tradicijas. Tiesa, kol kas savo patalpose Valdovų rūmai to daryti nuolat dar negali. Renginiui paskirta Valdovų rūmų menė buvo sausakimša – užimtos visos sėdimosios vietos, radosi ir stovinčiųjų – daugiausia vyresnio amžiaus publika. Mintyse dar pasvarstėme, ar dėl to, jog jaunesnieji nesidomi, ar informacija jų nepasiekusi. Vakaro metu pristatyti muziejaus įsigyti kameriniai vargonai – tai pagal specialų užsakymą pagamintas penkių registrų pozityvas (kilnojamieji vargonai). Jį sukūrė meistras iš Latvijos Janis Kalninš. Jis naudojosi kilnojamųjų vargonų gamybos senosiomis technologijomis, rėmėsi XVI-XVII a. instrumentų prototipais. Šio pozityvo vamzdžiai padaryti iš medžio, instrumentas greitai suderinamas ir transportuojamas. Iš tiesų, vargonai tokie dailūs, jog rodosi lyg žaisliniai, o drožiniai ir linksmos pastelinės spalvos primena pasakų motyvus. Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų nuotr. Muzikologas, vargonų restauratorius Rimantas Gučas negailėjo gerų žodžių šiems kilnojamiesiems vargonams, tik su šypsena lūpose išsakė vieną pastabą: „Vienintelis šio instrumento trūkumas – jog negirdėti klavišų barškėjimo. Kai tai pasakiau jų meistrui J. Kalninš, jis patarė tiesiog pakentėti šimtą metų.“ Iš tiesų klausėmės tyro vargonų garso, mat naujaisiais vargonais vakaro metu grojo daktaras Vidas Pinkevičius – pirmiausia susirinkusiems paaiškinęs šių vargonų registrus ir skirtingą jų skambesį, vėliau atlikdamas skirtingų Europos miestų senosios muzikos kūrinius, papasakodamas, kur ir kuriuo laikmečiu jie skambėdavę. Mintimis pakeliavome laiku. Gera, kai galima suderinti įdomiai pateiktą paskaitą su maloniu ausiai koncertu. Vidas Pinkevičius. Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų nuotr.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Valdovu_rumuose_nauju_vargonu_garsai Sun, 18 Apr 2010 09:01:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Valdovu_rumuose_nauju_vargonu_garsai info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Jei eisite Gaono gatve, nepatingėkite kyštelėti nosies į „Artifex“.
Nors apie menininkės Jūratės Kazakevičiūtės personalinę parodą „Tebūnie būti“ Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijoje-dirbtuvėse „Artifex“ žinojome ir ketinome parašyti (tiesa, truputėlį vėliau), tiesiog negalėjome į ją neužeiti atsitiktinai eidami Gaono gatve. Buvo ankstyvas pavakarys, šilta, galerijos durys atidarytos, o pro jas matėsi Jūratės Kazakevičiūtės skulptūros-lėlės – nė nežinome, kaip iš tiesų jas reikėtų vadinti (parodos plakate rašoma objektai). Patikėkite, tai reikia pamatyti! Jūratė Kazakevičiūtė. „Moteris skruzdė“. Parodos organizatorių nuotr. Tomos Jonuškaitės/CityOut.lt nuotr. Palyginti nedidelėje „Artifex“ erdvėje eksponuojama nedaug menininkės darbų, bet jie tikrai įspūdingi. Minkštas baltas užpildas aptrauktas plona ruda moteriškų pėdkelnių medžiaga taip suteikiant norimą formą. Iš tų detalių konstruojamos figūros: panašios į tikrus žmones, gyvūnus, mistines ir nerealias būtybes. Tos figūros papuoštos, aprengtos, joms suteiktas žmogiškas ar žvėriškas pavidalas – jos žiūri didelėmis akimis kietai suspaudę ryškiai raudonai nudažytas lūpas ir nesigėdi savo netobulo, kitokio kūno.  Kairėje: Jūratė Kazakevičiūtė. „Aš esu gamta“. Parodos organizatorių nuotr. Dešinėje: Tomos Jonuškaitės/CityOut.lt nuotr. Ant stiklinių lentynų susodintos mažesnės figūrėlės, ten ir karstas. Galerijos kampuose – luoši angelai. Įdomu, ar visos šios būtybės, kai nėra eksponuojamos, apsistoja menininkės namuose? O gal turi savo atskirus namus?  Tomos Jonuškaitės/CityOut.lt nuotr. • Nemokama paroda galerijoje „Artifex“ veiks iki gegužės 1 dienos.Eiti, jei patiko „Įsikūnijimas“.Neiti, jei bijote luošų angelų.
Nuotraukos
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Tai_reikia_pamatyti_J_Kazakeviciutes_skulpturos_leles_foto Sat, 17 Apr 2010 09:00:00 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Tai_reikia_pamatyti_J_Kazakeviciutes_skulpturos_leles_foto info@cityout.lt (Toma Jonuškaitė) Apie įsijungusį „screen saver‘į“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų spektaklyje.
Dabar jau žinome, kodėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros studentų spektaklio „Erdvė tarp mūsų“ režisierius Sakalas Uždavinys sakė, jog apibūdinti jį vienu sakiniu labai sudėtinga. Papasakoti, apie ką yra šis spektaklis išties nelengva. Todėl, jei turite laiko ir kantrybės, reikėtų pamatyti patiems. Bet nuo kažko pradėti reikia. Todėl pradėsime nuo laiko. Suprantame, kad vaidinti dainavimo specialybės studentams, ko gero, sunkiau nei dainuoti. Tai interviu CityOut sakė ir S. Uždavinys: „Vokalistai renkami visai kitaip. Niekas nežiūri į jų aktorinius sugebėjimus.“ Visgi daugumos spektaklyje pasirodžiusių aktorių vaidybai priekaištų neturime. Prisipažinsime, tikėjomės liūdnesnio vaizdo, nors kai kurios spektaklio scenos ir priminė visai nejuokingą televizijos laidą „Juokis“. Tikrai vertiname šių studentų ir jų vadovo kuriant spektaklį skirtą laiką bei pastangas, tačiau labiau už viską norėtume pamatyti juos dainuojančius, o ne vaidinančius. Akimirka iš spektaklio „Erdvė tarp mūsų“. Martyno Kundroto nuotr. Suprantame, kad „Erdvė tarp mūsų“ yra šių studentų baigiamasis vaidybos darbas, prasimušęs pro Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sienas ir patekęs į tikrą menų meką – Menų spaustuvę. Netgi su bilietais (kaina – 10-15 Lt), nors net žinomų aktorių bei teatro trupių pirmieji pasirodymai ar spektaklių peržiūros dažnai būna nemokamos. Tereikia apie jas žinoti. Suprantame, kad pasižiūrėti spektaklio (jau tikro – su tikra scena, grimu, kostiumais) atėjo daug jame vaidinančių studentų kurso draugų, bičiulių, šeimos narių (už mūsų sėdėjusi moteris savo kaimynei garsiai šnabždėjo: „Ji ten – antroje eilėje, vidurinė.“), tačiau vėluoti daugiau nei 20 minučių sau neleidžia net tikri, patyrę scenos vilkai. Juk tai elementari nepagarba žiūrovui.Kaip ir meluoti apie spektaklio trukmę: visur buvo nurodyta, kad jis truks 95 minutes, tačiau teatro salę į ją atėję kiek prieš 19 valandą palikome apie 21.30 val. – su jau minėtu vėlavimu viskas truko dvi su puse valandos. Oskarui Koršunovui tai gal ir būtų galima atleisti, bet ne scenos naujokams. Todėl visiškai suprantame tuos, kurie jau nuo spektaklio vidurio kilo iš savo kėdžių ir išėjo. Bet mes norėjome pamatyti, kuo viskas baigsis. Ir ar baigsis iš viso. Akimirka iš spektaklio „Erdvė tarp mūsų“. Martyno Kundroto nuotr.Norime pagirti taikliai parinktus kostiumus ir ryškų grimą. Panašiai apsirengusios ir taip pat ryškiai išsidažiusios merginos Didžiojoje Britanijoje traukia į vakarėlius. Visa tai tikrai derėjo su vis kuo nors nustebinančiu spektaklio siužetu. Tik viskas galėjo būti parodyta trumpiau, glausčiau, greičiau: vietomis „iššauti“ juokeliai kelioms akimirkoms atpirkdavo jau imantį įgrįsti sėdėjimą pasirėmus, tačiau ilgi monologai ir spektaklio dalių kartojimai vėl grąžindavo į screen-saver‘išką būseną, kai tenka laukti, kol kas nors vėl „šaus bajerį“ ir tave pažadins. Kita vertus, anekdotas juokingas, kai jį išgirsti pirmą, na, jei labai geras, dar ir antrą kartą. Bet ne daugiau. Todėl jeigu būtų išmesti bent keli ilgi monologai ir glausčiau pateikta tai, kuo žiūrovus siekta nustebinti – visos perpistos kurvos ir kekšės, trijų litrų stiklainis su šlapimu ir kiti panašūs dalykėliai, spektaklis tikriausiai nebūtų prailgęs. Bet gal toks ir buvo spektaklio režisieriaus sumanymas: migdyti ir vis budinti, migdyti ir budinti. Negali žinoti. Akimirka iš spektaklio „Erdvė tarp mūsų“. Martyno Kundroto nuotr. Jei viską norite pamatysi savo akimis, spektaklis Menų spaustuvėje dar kartą rodomas šeštadienį, balandžio 17 dieną, 19 valandą.Eiti, jei esate gavę arba padovanoję kam nors trijų litrų stiklainį šlapimo.Neiti, jei jūsų šlapimas ne geltonas.P. S. Mieli aktoriai, kreipiantis į vyrą reikia sakyti ne kolegE, o kolegA.
Skaitykite daugiau...]]> http://www.cityout.lt/menas/articles/Istisusi_Erdve_tarp_musu Fri, 16 Apr 2010 11:40:16 +0300 http://www.cityout.lt/menas/articles/Istisusi_Erdve_tarp_musu